Vilnietis Tomas neslepia, kad kilo ir pyktis, ir nusivylimas, kad tapo tokių taisyklių įkaitu.
„Su šeima skridome į Italiją ir lėktuve mūsų vaikas netyčia paliko kompiuterį. Kreipėmės į „Wizz Air“ kompaniją, kuria skridome ir paprašėme palydovų išsiaiškinti, ar jie rado. Paaiškėjo, kad kompiuterį surado ir nunešė antžeminei radinių kompanijai „Lost and found“, esančiai tame oro uoste. Tačiau mes tai sužinojome tik grįžę į Lietuvą. Susisiekėme su „Lost and found“ kompanija, ir paprašėme atsiųsti kompiuterį. Pasirodo, jie niekur nesiunčia rastų daiktų, kuriuos randa. Žmogus turi ateiti pas juos ir pasiimti savo daiktus. Kažkokia nesąmonė“, – atvirauja nemaloniai nustebintas vyras.
Anot Tomo, atsakymas, kad norint atgauti kompiuterį teks skristi patiems arba atsiųsti tarpininkaujantį asmenį išties suglumino, mat panašu, kad tuo asmeniu gali būti ne bet kas.
Gavęs atsakymą, kad: „mūsų biure neleidžiama perduoti objekto kitam oro uostui“ Tomas sako, prašęs ir „Wizz Air“ kompanijos darbuotojų pagalbos. Juk kompanijos lėktuvai į tą oro uostą, kuriame yra jų kompiuteris, skraido kasdien. Deja, atsakymas buvo vienareikšmis, kad jie to nedarys.
Bilietai į Italiją ir atgal, kainuotų gal net daugiau, nei kompiuteris. Kompanijos „Lost ant found“ sprendimas nesiųsti daiktų motyvuojamas tuo, kad esą jie neteikia persiuntimo paslaugos, gali kompiuterį perduoti tik daikto savininkui arba daiktą palikusio žmogaus atsiųstam asmeniui, kuris privalo turėti oficialų įgaliojimą.
Tokią pat praktiką vykdo visos skrydžių metu paliktus daiktus saugančios kompanijos. Lietuvoje dirbančios „Baltic Ground Services“ bagažo paieškos koordinatorius Henrikas Armoška sako, kad galima ne kompanijos prašyti atsiųsti daiktą, o į kompanijos biurą nusiųsti daiktų pervežimą vykdančios kompanijos kurjerį. Tai garantuotų, kad kompiuteris tikrai pasieks Lietuvą ir bus pristatytas asmeniškai. Toks sprendimas kainuotų pigiau, nei skrydis į Italiją ir atgal.
„Kiekviena kompanija nustato savo taisykles ir skirtingą daiktų saugojimo laiką. Manau, geriausias sprendimas būtų pačiam žmogui siųsti kurjerį, mat nė viena kompanija išties neteikia daiktų siuntimo paslaugų. Tačiau jei daiktą palikęs žmogus jau bendravo su kompanija, jis gali aptarti tokią galimybę, kad kompiuterį kompanija perduotų atsiųstam iš kurjerių kompanijos asmeniui. Nežinau, kiek tiksliai kainuoja tokia paslauga, bet tikrai kur kas pigiau, nei skrydis į Italiją ir atgal. Be to, kurjeris atvyktų su specialiai kompiuteriui skirta dėže, tad taip būtų ir patikimiau. Esame taip per atsiųstą kurjerį moteriai siuntę išskirtinį skėtį. Jai jis buvo ir asmeniškai labai brangus, tačiau mes taip pat neteikiama daiktų siuntimo paslaugos. Pasiūlėme jai atsiųsti kurjerį ir tai padariusi moteris atgavo skėtį“, – sako H. Armoška.
Tiesa, yra ir dar viena galimybė, tačiau teks kur kas ilgiau laukti ir pačiam vykti į Lenkiją, kur įkurta visų radinių biurų centrinė būstinė.
„Kiekviena daiktų saugojimo kompanija nustato savo laiką, kiek daiktas bus pas juos saugomas. Po to visi radiniai ir lagaminai yra perduodami į centrinę būstinę Lenkijoje. Visgi manau, kad siųsti savo užsakytą kurjerį į Italiją būtų patikimiau, mat kartais daiktai, siunčiami į centrinę būstinę pasimeta“, – paaiškina H. Armoška.
