Įspėja darbdavius: ateityje darbuotojas dirbs ir jūsų konkurentams

Lietuvoje sparčiai populiarėja tendencija, kai tas pats darbuotojas, besiverčiantis individualia veikla, dirba keliose konkuruojančiose įmonėse vienu metu. Nors tokia tendencija šiuo metu stebima IT sektoriuje, ji plinta į kitų technologijų, inžinerijos sektorius, o ateityje gali plisti ir dar plačiau.

„Darbdaviai turės susitaikyti, kad jo darbuotojas ateityje nebus tik jo, o dirbs keliose kompanijose“, – atvirai sako darbuotojus padedančios surasti įmonės „Talent Lab“ vadovė ir konsultantė Laura Gylienė.

Šiuo metu tai itin matoma sektoriuose, kur susiduriama su darbuotoju trūkumu, todėl darbdaviai paprasčiausia neturi kur dėtis ir turi sutikti su darbuotojų keliamomis sąlygomis. Tačiau tai sukelia ir nemažai problemų.

Darbdaviai įsprausti į kampą

L. Gylienė pasakoja, kad IT specialistai vis dažniau išreiškia norą dirbti keliose įmonėse iškart pagal individualios veiklos sutartį, vedami noro daugiau užsidirbti.

„Paskutiniu metu vykdžiau du projektus IT specialisto pozicijai ir apie 40 proc. kandidatų pareiškė norą dirbti pagal individualią veiklą, nes pagal ją dirba ir kituose projektuose kitose įmonėse, dėl to, gali suderinti ir daugiau projektų vienu metu.

Taip žmogus bando pagauti kelis zuikius vienu šūviu, be to, jie gali daugiau užsidirbti. Plius jie pasveria riziką – jei koks vienas projektas nepatiks arba jis neišdegs, toks darbuotojas visada turės planą B. Natūralu, kad visų pasaulio pinigų neuždirbsi, bet jie tą daro ir dėl pinigų ir dėl didesnės laisvės valdyti savo darbo laiką“, – sako ji.

L. Gylienė atskleidė, kad ne vienas klientas iš tiesų svarsto galimybę priimti IT specialistus dirbti pagal individualios veiklos sutartį, nors jie tuo pat metu dirba ir kitose įmonėse.

„Paprasčiausiai darbdaviai neturi kur dėtis, jie įsprausti į kampą.

Lietuvoje dar esame atitrūkę nuo to, tačiau užsienyje tai pakankamai normali praktika. Aišku, ten truputį yra kitaip, nes darbai tarpusavyje nekonkuruoja, o pas mus per maža rinka.

Tai paplitę inžinerijos, technologijų sektoriuose, taip pat ši tendencija būdinga projektuotojams, konstruktoriams, ji plis ir kitur. Reikės pratintis, kad kuo toliau, tuo labiau darbuotojas, tikėtina, dirbs ir kitoje įmonėje“, – tvirtina ji.

Tačiau tokia tendencija sukelia ir daugybę problemų darbdaviams: „Kyla nemažai klausimų, kaip įmonė, priimdama tokį darbuotoją, gali apsisaugoti. Taip, ji gali įsivesti tam tikrus saugiklius, susijusius su komercinėmis paslaptimis, bet to žinių bagažo, know how, kurį naudoja darbuotojas, niekaip neapsaugosi.

Be to, kaip tokiam darbuotojui duoti prisijungimus prie jautrių sistemų, kaip suteikti įėjimo į ofisą kortelę, kaip įteikti jam kompiuterį, kurį jis nešasi visur, todėl gali ir į kitą kompaniją įsinešti. Kyla labai daug klausimų, kurie yra neišspręsti ir gali būti paremti tik pasitikėjimo pagrindu. Tai labai slidūs dalykai“.

L. Gylienė žino porą įmonių, kurios svarsto leisti darbuotojams dirbti per kelias įmones arba jau yra susitaikę su tokia tendencija, tačiau pačios įmonės straipsnyje nenorėjo būti įvardintos.

Privilegijos, kaip nemokama pica penktadieniais, jau nebeveikia

DELFI kreipėsi į kelias bendroves, ar joms tenka susidurti su tokia situacija.

JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė Raimonda Alonderienė teigė, kad tai nebūtų įmanoma dėl specifinio bendrovės veiklos pobūdžio.

„Mes nesame tokie tradiciniai ar standartiniai IT paslaugų tiekėjai, kurie daro mažą veiksmą didelio proceso dalyje.

Mes esame ne tik IT konsultantai, bet ir konsultantai plačiąja prasme. Mūsų pagrindiniai klientai – milžiniškos, globalios pasaulio bendrovės, turinčios milijonus klientų. Jos kreipiasi į mus net negalėdamos tiksliai įvardyti, ko joms reikia, bando įvardinti problemą, ir tada mūsų darbuotojai, IT specialistai kartu su projekto vadovais vyksta į šalį, kur yra kliento įmonė, ir per daugybę diskusijų, seminarų bando išsiaiškinti, kur ta problema slypi, kaip ją spręsti.

Mūsų darbuotojai prie tų projektų dirba nuo pradžios iki pabaigos, pasiūlydami visiškai unikalius tik tai įmonei pritaikytus sprendimus. Taigi iš išorės žmonėms, kitiems IT specialistams su individualiomis sutartimis nėra kur įsiterpti“, – pabrėžė ji.

Tačiau net jei tokia galimybė būtų, įmonė to netoleruotų: „Saugumo reikalavimai yra dideli, natūralu, kad stengiamės kurti saugų ir tinkamą produktą, ir tą gali padaryti patikima, įsipareigojusi komanda.

Mes savo darbuotojams suteikiame normalias darbo sutartis, ir tai turbūt susiję su tuo, kad IT specialistų labai trūksta, o ateityje jų truks dar labiau. Todėl elgiamės proaktyviai, nebandome spręsti situacijos tiesiog higieninėmis priemonėmis, kaip kad kruopelių rinkoje ieškojimas, siūlymas jiems dirbti pagal individualią veiklą. Mes imamės situaciją keisti ir tai darome nelaukdami kažkokių politinių sprendimų.

Įkūrėme vidinę IT lyderystės akademiją, vaikų akademiją, kur suteikiame IT pagrindus ir ruošiame vaikus nuo 7 metų. Aišku, nebūtinai visi lieka ar liks pas mus, kompetencija toliau iškeliauja į rinką.“

Ji pabrėžia, kad tradicinės pritraukimo priemonės kaip pica penktadieniais ar kitos privilegijos jau nebeveikia, nes tą siūlo bene visos įmonės.

„Bandome žiūrėti, kas kuria gilesnę vertę. Nuolat kalbiname darbuotojus, kas juos čia laiko, kas traukia ir dažniausia, ką jie sako, – galimybė dirbti su užsienio globalių kompanijų projektais. Juos veža, kad jų kodas gali padaryti įtaką milijonams darbuotojų ir vartotojų visame pasaulyje“, – sako ji.

R. Alonderienė pripažįsta, kad atlyginimas vis dar išlieka stipriu pagrindu darbuotojų pritraukime. Rekvizitai.lt duomenimis, rugpjūčio mėnesį 345 darbuotojus turinčioje bendrovėje vidutinis atlyginimas siekė 2490 eurų „ant popieriaus“.

Tvirtina, kad lietuviškos įmonės IT specialistams moka daugiau nei užsienio kapitalo

„Beta Media“, valdančios interneto parduotuves, vadovas Raimundas Adomaitis taip pat teigė, kad tendencija leisti darbuotojams, besiverčiantiems individualia veikla, dirbti ir kitose įmonėse jiems nepriimtina.

„Sąžiningai pasakysiu, mes tokios situacijos neturime, bet ir netoleruotume. Na, kartais yra darbinių santykių per paslaugų sutartis, kaip, pavyzdžiui, IT projektų koordinatorius, bet stengiamės tokių santykių neturėti.

Tai yra logiška, nes, pirma, jeigu jau yra situacija, kad mums trūksta žmonių kažkokiai projektinei veiklai, samdomės juos per žmogiškųjų išteklių agentūras, kurios tikrina, ar žmogus nedirba konkurencinėje aplinkoje ir tada su jais pasirašome konfidencialumo ir materialinės atsakomybės sutartis“, – pabrėžia jis.

Didžiausia bendrovės įžvelgiama grėsmė, dėl kurios ji vengia turėti tokius darbinius santykius, kad konkurentai galėtų sužinoti ateities sprendimus, tobulinimus ir pritaikyti juos ir savo įmonei: „Tokiu būdu mes prarastume konkurencinį pranašumą, todėl mes tiesiog atsisakytumėme tokio žmogaus.“

R. Adomaitis tvirtina, kad esant dideliam IT specialistų trūkumui, vis dėlto parankiausiu masalu išlieka atlyginimas.

„Kas įdomiausia šitame gyvenime, žmonės kalba naudų kalba, ir pirminiame etape nebelieka argumentų, kad čia gera, graži įmonė. Mes kalbame ta naudų kalba, kad siūlomas patrauklus atlyginimas. Ir, galiu pasakyti, lietuviškos įmonės moka netgi daugiau nei ne lietuviško kapitalo.

Raimundas Adomaitis

„Kas įdomiausia šitame gyvenime, žmonės kalba naudų kalba, ir pirminiame etape nebelieka argumentų, kad čia gera, graži įmonė. Mes kalbame ta naudų kalba, kad siūlomas patrauklus atlyginimas.

Ir, galiu pasakyti, lietuviškos įmonės moka netgi daugiau nei ne lietuviško kapitalo“, – tvirtina.

Paklaustas, kodėl taip mano, jis pateikė tokį argumentą: „Priešingu atveju, lietuviškos įmonės negalės sukonkuruoti su didelėmis užsienio kapitalo įmonėmis, kurios šluoja IT specialistus dideliais kiekiais. Taigi mes priversti kažką daryti.

Mūsų IT žmonių bendras vidurkis yra didelis, ne kiekviena didelė užsienio kapitalo įmonė gali tokius atlyginimus mokėti – tai gerokai daugiau nei 2000 eurų. Bet vėlgi, tai priklauso nuo konkretaus specialisto ir jo gebėjimo valdyti tam tikras programines kalbas ir daugybės kitokių faktorių.“

Rekvizitai.lt duomenimis, „Beta Media“ bendrovėje, turinčioje 38 darbuotojus, vidutinis atlygis bruto rugpjūtį siekė 1850 eurų.

Programuotojai tikina, kad viskas ne dėl pinigų

Nors kai kurios įmonės, leidžiančios darbuotojams dirbti per kelis darbus, nenorėjo būti pristatytos, apie tai prabilo keli programuotojai. Tiesa, jie taip pat nenorėjo viešinti įmonių pavadinimų, tačiau tvirtino, kad tokia tendencija nėra paslaptis.

„Tai turbūt labai priklauso nuo srities, kurioje dirbi. Aš, tarkime, prieš kelerius metus dirbau reklamos agentūroje, kurios veiklos sritis – web sprendimai ir ji juos kepa vieną po kito. Tačiau tuo pat metu dirbdavau pagal individualios veiklos sutartį su kita agentūra, kuri irgi užsiėmė panašiais web sprendimais.

Tiesiog tie web sprendimai – labai plati ir universali sritis, tai ir ta konkurencija turbūt nelabai aktuali šiuo atveju. Jeigu būtų daugiau specializuota veikla, tada, turbūt, būtų problemų. Svarbu, kad tiesiogiai nesikirstų verslo interesai“, – mąsto Mykolas.

Tačiau kiek pasvarstęs jis pridūrė: „Nors iš kitos pusės, jeigu labai gerai išmanau technologiją X, esu už ją atsakingas vienoje kompanijoje ir dar „visam pasauliui“ padedu būtent su ja, turbūt darbdaviui irgi tai nerūpėtų, svarbu, kad neatskleisčiau kitai įmonei kažkokių svarbesnių specifinių to verslo detalių ir pan.“

Nors Mykolas šiuo metu dirba programuotoju ne minėtoje reklamos agentūroje, o kitoje IT paslaugų įmonėje, kartais jis vis tiek prisiduria įsitraukdamas į kitų įmonių projektus.

„Mano darbovietė žino, kad laisvu laiku užsiimu kitais darbais, bet kol tai nekenkia nei mano rezultatams, nei pačiai kompanijai, darbdaviui viskas gerai“, – tvirtina jis.

Mykolas teigia, kad labiausia jį vilioja ne didelis atlyginimas, kuris yra labai svarbus, bet tobulėjimas, mokymasis.

„Svarbiausia, kad darbas netaptų užsisėdėjimu vienoje vietoje. Tarkime, vienos kompanijos yra labai didelės ir jos leidžia migruoti viduje tarp skirtingų sričių, bet mažesnėse kartais ankštoka“, – sako jis svarstydamas, kodėl kai kurie imasi papildomų projektų kitose įmonėse.

Jis taip pat pripažino juntantis, kad darbdaviai išties yra įsprausti į kampą.

„Ta vadinama galvų medžioklė yra milžiniška. LinkedIne žinučių srautai nesustabdomi, o viliojama visaip – lanksčiu darbo laiku, galimybe dirbti nuotoliniu būdu, maistu ofise, kelionėmis, laisva atostogų politika, reikalinga darbui technika, skiriamu biudžetu tobulėjimui, nuolatiniu atlyginimo peržiūrėjimu ir t. t.“, – sako jis.

Kitas programuotojas Julius taip pat svarstė, kad labiausia IT specialistus dirbti keliose įmonėse masina ne galimybė daugiau užsidirbti, bet noras mokytis ir tobulėti.

„Neskaitant chalturkių, aš taip nedarau (turi omenyje, kad nedirba pagal individualią sutartį keliose įmonėse iškart – DELFI). Tačiau aš esu gavęs tokių pasiūlymų. Atsisakiau, nes ir be karjeros gyvenimui laiko reikia, nors darbdavys nebūtų prieš, manau. Be to, nelabai įsivaizduoju, kodėl daug programuotojų norėtų dirbti per kelis projektus, kai atlyginimai ir taip geri. Na, nebent dėl tobulėjimo“, – svarstė jis.