„Aš į tokius tyrimus žiūriu gan pesimistiškai ir vadinu tai politine archeologija, šiuo atveju - žemės ūkyje. Kai mes, ūkininkai, ariame laukus, tai randame noragų, senų pasagų ir tikrai atminimui pasiliekame tai. Kai randame sovietmečiu numelioruotų sodybų likučių, tai buvusiems jų savininkams padovanojame raudonas plytas prisiminimui, ir visi maloniai kolekcionuoja. Šiuo atveju čia dabar matosi noras tai perkelti į parlamentinį tyrimą. Aš galvoju, kad jis daugiau bus imituojamas negu bus leista dirbti. Štai - jūs norėjote, prašau - tirkite, bet rezultato nesitikiu“, - komentuodamas naujojo tyrimo iniciatyvą Eltai sakė konservatorius K. Starkevičius.
Tyrimą žemės ūkyje siūlantys pradėti Seimo „valstiečiai“ ketina ne tik „ieškoti“ problemų, bet ir kelia atsakingų asmenų atsakomybės klausimą.
„Tradiciškai visur ieškoma kaltų, bet niekur nerandama“, - pastebėjo Seimo TS-LKD frakcijos narys K. Starkevičius.
Jo nuomone, politikams reikėtų sutelkti jėgas ir žiūrėti į priekį, galvoti apie ateities žemės ūkio politiką.
„Reikia galvoti apie naujas programas, apie tai, kokia bus bendroji žemės ūkio politika po 2020 metų ir tokiam tikslui susitelkti. Jeigu buvo noras tirti, tai tą reikėjo daryti žymiai anksčiau“, - mano Seimo narys K. Starkevičius.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis imituoja vykdąs pažadą tirti piktnaudžiavimus žemės ūkio srityje.
Jo nuomone, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių užregistruotas Seimo nutarimo projektas dėl parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje atlikimo rodo, kad LVŽS frakcijos lyderis R. Karbauskis nesilaiko viešo pažado leisti ištirti visuomenėje kilusias abejones dėl jo ir jo artimųjų galimų pažeidimų vykdant žemės koncentraciją bei jo įmonės galimo piktnaudžiavimo importuojant trąšas bei spaudimo ūkininkams.
„Iš suformuluotų ir registruotų klausimų matome, kad R. Karbauskis eilinį kartą viešai sakė netiesą. Užuot išsklaidęs abejones ir įtraukęs į tyrimą labai konkrečius klausimus, kurie kilo visuomenėje ir žiniasklaidoje dėl LVŽS lyderio šeimos bei jo valdomų įmonių galimo piktnaudžiavimo, naudojimosi dominuojama padėtimi bei įstatymų nesilaikymo, jis siūlo tirti iš esmės visą žemės ūkio politiką nuo 1991 iki 2016 metų. Akivaizdu, kad tai vėl yra nukreipta į praeities politinę archeologiją ir sąskaitų su opozicija suvedinėjimą, o ne nuoširdų norą atsakyti į visuomenėje kilusius klausimus“, - teigė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma.
Pasak parlamentaro, Seimo opozicinės frakcijos ir Mišriosios grupės atstovai, nesulaukę valdančiųjų nuoširdaus noro ištirti galimus piktnaudžiavimus, savarankiškai susibūrę į Seimo narių grupę, atlieka nepriklausomą tyrimą, kurio rezultatus netrukus paskelbs viešai.
Kaip ELTA jau skelbė, 36 Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai siūlo inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.
Tokį nutarimo projektą įregistravę parlamentarai siūlo pavesti tyrimą atlikti Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Jeigu Seimas pritartų, toks tyrimas užtruktų apie metus, nes siūloma tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki 2019 m. spalio 1 d.
Tarp tyrimą inicijuojančių parlamentarų yra „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo nariai Bronius Markauskas, Arvydas Nekrošius, Andriejus Stančikas, Agnė Širinskienė, Vytautas Bakas, Viktoras Rinkevičius, Stasys Jakeliūnas ir kiti.
Beje, tai jau ne pirmas siūlymas tirti padėtį žemės ūkyje. Tokiai Seimo opozicijos iniciatyvai nepritarus Kaimo reikalų, Teisės ir teisėtvarkos ir Ekonomikos komitetams, Seimas šių metų gegužės 15 d. apsisprendė nesiimti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkyje.
Gegužės 15 d. Seime susikūrė įvairioms frakcijoms atstovaujanti laikinoji Seimo narių grupė, kuri nutarė tirti „ekonominės galios koncentraciją žemės ūkyje“. Laikinosios grupės pirmininkas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma.
