Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą. Numatyta, kad kitais metais šis dydis padidės 1,71 euru, t.y. nuo 132,5 eurų iki 134,21 euro. Pagal nuo kitų metų galiosiančią mokesčių sistemą, kuomet atlyginimas 1,289 karto didės „ant popieriaus“ šis dydis sieks 173 eurus.
Visas atlyginimas priklauso ir nuo pareigybės kategorijos, kuriai priskiriamas pareiginės algos koeficientas. Tad apskritai alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskaičiavo, kad nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir karių atlyginimai padidėtų nuo 8 iki 55 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto iki Konstitucinio Teismo Teisėjo). Tam 2019 metų valstybės biudžete numatyta 33,4 mln. eurų.
Pareiginės bazinės algos dydis yra aktualus apie 180 tūkst. darbuotojų, kuriems nuo to priklauso darbo užmokestis. Iš jų 138 tūkst. – dirbantys pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje (pedagogai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, kiti viešojo administravimo funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), apie 40 tūkst. – valstybės tarnautojai (kartu su statutiniais valstybės tarnautojais, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais, kariais), dar 800 teisėjų, 700 prokurorų ir 400 valstybės politikų ir valstybės pareigūnų.
Ekonomistas: praraja tarp privataus ir viešo sektoriaus tik gilėja
Ekonomistas, Vilniaus universiteto doktorantas Justinas Mundeikis pastebėjo, kad kitais metais pareiginės algos bazinis dydis didėtų tik 1,29 proc. Tuo tarpu Finansų ministerija prognozuoja, kad infliacija sieks 2,5 proc. Ekonomisto teigimu, tai parodo, kad biudžetininkai nepajaus jokio algų didėjimo, nes jį „suvalgys“ kainų augimas.
Turint omeny, kaip tuo tarpu auga atlyginimai privačiame sektoriuje, praraja tarp šių sektorių tik didėja. Talentingi žmonės nemotyvuoti dirbti viešajame sektoriuje. Ekonomistas paskaičiavo, kad nuo 2006 metų valstybės tarnautojų perkamoji galia, įvertinus algos ir kainų pokyčius, mažėjo.
„Kai buvo sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, jis ilgą laiką nebuvo didintas. Kitais metais, kai bus praplėstas neapmokestinamųjų pajamų dydis, jis paveiks tiek valstybės tarnyboje dirbančius, tiek privačiame sektoriuje dirbančius. Tai reiškia, kad tas skirtumas tarp privataus ir viešojo sektoriaus nekis. O turint omeny tai, kad pagal Finansų ministerijos prognozę vidutinis darbo užmokestis didės 7,5 proc., o valstybės tarnautojų alga 1,2 proc., tai takoskyra tarp viešojo ir privataus sektorių tik didėja. Matomos tendencijos tikrai nėra teigiamos.
Dariau paskaičiavimus, kad 14 kategorijos valstybės tarnautojo bruto alga šiais metais siekia 927 eurus. Jei valstybės tarnybos bazinis dydis būtų didėjęs tiek, kiek didėjo vidutinis darbo užmokestis per visą tą laikotarpį nuo 2006 metų, tai dabar to valstybės tarnautojo alga prieš mokesčius būtų
apie 1600–1700 eurų.
Tai būtų didesnė paskata žmonėms rinktis viešąjį sektorių, o ne į privatų. Tas atlyginimų skirtumas yra pakankamai ženklus. Ypatingai tiems, kurie naujai ateina į viešąjį sektorių, neturi nei papildomos kategorijos, nei darbo stažo. Tokia takoskyra tarp privataus ir viešojo sektorių tikrai neskatina kvalifikuoto jaunimo, baigusio mokslus, rinktis valstybinį sektorių“, – DELFI komentuoja ekonomistas J. Mundeikis.
Tiesa, ekonomistas prideda, kad valstybės tarnautojų alga galėjo didėti ir dėl kitų, papildomų asignavimų.
„Tik primenu, jog realiai valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, kuris naudojamas kaip dydis apskaičiuoti valstybės tarnautojų, karių, Seimo narių ir t.t. atlyginimus, įvertinus infliaciją, mažėjo nuo pat 2006 m. Tai nereiškia, jog per visą šį laikotarpį nebuvo skirti kokie nors tiksliniai asignavimai. Tad, galbūt valstybės tarnautojų algos taip baisiai nenuvertėjo. Galbūt, nes atsakymo nežinau.
Tačiau ką žinau, jog kitais metais, infliacija pagal Finansų ministerija sieks 2,5 proc., tad pilnai praris 1,29 bazinės algos didinimą. Numatytam didinimui planuojama skirti apie 30 mln. eurų, tuo tarpu tam, kad bazinė alga bent jau nenuvertėtų, reiktų apie 65 mln. eurų“, – skaičiuoja J. Mundeikis.
DELFI jis teigia įtariantis, kad tų papildomų pinigų nebus rasta, turint omeny, kad kitais metais dar įsigalioja ir Valstybės tarnybos įstatymas, kur bus didinami koeficientai mažiausioms kategorijoms.
Jis siūlo diskutuoti ne tik apie bazinio dydžio atstatymą į prieškrizinį lygį, tačiau valstybės tarnautojų pareiginės algos indeksavimą su vidutiniu darbo užmokesčiu ar kitais rodikliais.
Taip pat ekonomistas kelia klausimus, kaip vis dėlto buvo priimtas sprendimas bazinį algos dydį didinti tik 1,71 euru, kodėl profsąjungos derybose su Socialine apsaugos ir darbo ministerija pritarė šiam dydžiui.
„Ten kaip ir susitarta derybinėje grupėje, bet nacionalinis susitarimas su profsąjungomis dar nėra pasirašytas. Dabar dar pačios profsąjungos savo valdybose spręs, ar palaikyti tą bendrą sutarimą. Bet šiuo metu matome, kad didinimas bus mažesnis nei infliacija“, – sako jis.
Diskusijos kelsis ir į Seimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas dėl tokio bazinės algos dydžio kėlimo beda pirštu į profsąjungas. Jo teigimu, kai vyko derybos dėl minimalios mėnesinės algos kėlimo, profsąjungos derėjosi daug aktyviau, tad ir kompromisas pasiektas daug geresnis. Tačiau šiuo atžvilgiu, pasak jo, profsąjungos sutiko su tuo, ką siūlo Vyriausybė.
„Mane tai nuoširdžiai stebina. Buvo išsiderėtos papildomos garantijos, poilsio dienos, bet mane stebina, kad nėra didesnių reikalavimų. Kažkodėl labai silpna pozicija parodyta, pasitenkinta minimaliais laimėjimais, nesusijusiais su pinigine išraiška“, – DELFI komentuoja T. Tomilinas.
Jis tikina manąs, kad Vyriausybė reikšmingai nedidina bazinės algos todėl, kad kitais metais pradės veikti naujasis Valstybės tarnybos įstatymas.
„Nuo krizės laikų, kuomet buvo sumažintas bazinės algos dydis, valstybės tarnautojų ir biudžetininkų atlyginimai augo kitaip, iš esmės ne per bazinį dydį. Pirmiausia algos didėjo dėl koeficientų didinimo biudžetininkams, buvo priimtas biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo įstatymas. Jis palietė apie 100 tūkst. žmonių, ten buvo padidinti koeficientai. Nuo 20 iki 50 eurų daugmaž padidėjo algos 2017–2018 metų laikotarpyje. Galima bazinį dydį, galima koeficientus didinti, tai tik matematika.
Kalbant apie valstybės tarnautojus, didinimas buvo labai konservatyvus. Tai susiję su nepakankamu spaudimu iš profsąjungų. Žmonės nelabai stoja į tas profsąjungas. Kodėl ministerijų darbuotojai ne profsąjungose? Kodėl Seimo darbuotojai ne profsąjungose? Aš nežinau, kur žiūri suaugę ir išsilavinę žmonės, kodėl jie savo interesais nesirūpina.
Kitas dalykas, negalima sakyti, kad nebuvo didinami atlyginimai. Buvo priedų už kvalifikaciją augimas. Svarbiausia priežastis, kodėl ši Vyriausybė nedarė šuolio, tai valstybės tarnybos reforma. Mes priėmėme Valstybės tarnybos įstatymą, kad būtų optimizuotas tam tikras etatų skaičius, siekiama kokybės. Įstatymas leis laisviau disponuoti atlyginimų fondu. Buvo nueita tuo keliu, kad iš pradžių pertvarkome valdininkų sistemas, padidiname efektyvumą, o tada algų kėlimo keliu einame. Man atrodo, kad tai ne visai tinkamas kelias, nes bazinis dydis bent infliacijos lygyje turėtų būti keliamas“, – sako parlamentaras.
Seimūnas kritikuoja ir tai, kad derybos vyksta jau turint preliminarų biudžetą, kuriame gali būti sunku numatyti papildomų lėšų.
„Kalba eina apie 30 mln. papildomų eurų, norint padengti infliaciją. Tokiais skaičiais Seimas dažnai keičia biudžetą. Įmanoma perskirstyti lėšas: atimti iš kažko ir atiduoti visada galima, kol nepriimtas biudžetas. Bet su tuo dydžiu sutiko profesinės sąjungos. Tai yra faktas. Visur deklaravome, kad derybas gerbiame ir, jeigu šiemet yra toks susitarimas, tai būtų gan problematiška didinti.
Teiksiu įstatymo projektą, kad derybos turėtų vykti nuo vasario iki kovo. Kovą jos jau turi baigtis. Tik tada Finansų ministerija turi planuoti biudžetą. Nes dabar gavosi absurdiška situacija: Finansų ministerija jau turi beveik visą biudžetą, o vis dar vyksta derybos dėl bazinio dydžio. Tai labai ydinga, niekur pasaulyje taip nevyksta. Jeigu viskas jau paskaičiuota, pinigų nėra, viskas paskirstyta, o jie dar dėl kažko derasi. Tai čia jau derybų imitacija“, – sako „valstietis“ T. Tomilinas.
Anot jo, gali būti, kad kitais metais bus tariama, jog valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis būtų keliamas automatiškai, priklausomai nuo infliacijos ar kitų rodiklių.
Daugiau naudos profesinių sąjungų nariams, bet ne didesnė alga visiems
Tokį pareiginės algos bazinį dydį (134,21 eurus 2019 metais) sutarė socialinės apsaugos ir darbo ministro suformuota darbo grupė ir profesinės sąjungos. Kaip ir pastebėjo pašnekovai, profsąjungoms sutikus su tokiu dydžiu, gautos kitos, ne piniginės naudos, tačiau tik profsąjungų nariams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė DELFI informuoja, kad kartu su pareiginės algos bazinio dydžio didinimu sutarta dėl vienos papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Taip pat profesinės sąjungos nariui būtų suteikiamos 10 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas jo vidutinį darbo užmokestį, arba suteikiamos 20 darbo dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.
„Pareiginės algos bazinis dydis būtų taikomas visiems dirbantiesiems, kurių darbo užmokestis susijęs su baziniu dydžiu, tuo metu kiti du sutarti aspektai – tik nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams“, – prideda E. Samoškaitė.
Tiesa, ši nacionalinė kolektyvinė sutartis dar nėra pasirašyta. Tačiau ministro patarėja informuoja, kad kol kas tokių signalų nėra – profsąjungos sutinka pasirašyti sutartį.
„Jeigu nutiktų taip, kad kuri nors derybose dalyvavusi profesinė sąjunga nenorėtų pasirašyti sutarties, ji turėtų laisvę taip padaryti, bet šiuo metu neturime tokių pranešimų. Derybose dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, vėliau prisijungė Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga. Deryboms baigiantis norą pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį taip pat išreiškė profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jeigu kitos profesinės sąjungos neprieštaraus, „Sandrauga“ taip pat galės pasirašyti sutartį“, – sako ji.
Ji taip pat prideda, kad maždaug 180 tūkst. darbuotojų alga augs ne tik dėl bazinio dydžio didinimo, bet ir dėl vykdomos mokesčių reformos: „Sodros“ įmokos, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažėjimo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.
Bei pateikia kitokius nei ekonomistas skaičiavimus. Suskaičiavus visus komponentus, ne tik bazinį dydį, iš biudžeto finansuojamų darbuotojų alga kito panašiai kaip ir privataus sektoriaus darbuotojų.
„Norėtume pabrėžti, kad Statistikos departamento duomenimis, iš biudžetų finansuojamų viešojo sektoriaus darbuotojų (neapima viešųjų įstaigų ir įmonių, kuriose 50 proc. kapitalo sudaro valstybės ar savivaldybės nuosavybė) bruto darbo užmokesčio dinamika palyginus su privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu nuo 2006 m. atrodo taip, kaip pavaizduota grafike.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis pastaraisiais metais didėja keičiantis stažui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir nustačius aukštesnę klasę ar aukštesnę kategoriją“, – sako ji.
Ministro patarėja prideda, kad visų pirma didinant darbo užmokestį reikia naudotis tarnybinės veiklos vertinimu, t.y. suteikiant galimybę pasikelto kvalifikacinę klasę ar pereiti į aukštesnes pareigas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šalia 33,4 mln. Eur, kurių reikės bazinio dydžio didinimui, dar 16 mln. Eur kitais metais papildomai prireiks minimalių pareiginės algos koeficientų padidinimui biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir 13 mln. Eur – minimalios mėnesio algos didinimui.
Profsąjunga: bazinis dydis tik didina atskirtį
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė, Lietuvos trišalės tarybos pirmininkė Inga Ruginienė DELFI pranešė, kad pirmadienį vykusiame valdybos posėdyje nutarta pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį. Ji tikina, kad nėra teisinga sakyti, jog algos didės tik 1,71 euro, kadangi reikia nepamiršti, jog pareiginės algos bazinis dydis bus padaugintas iš atitinkamo pareigybės kategorijos koeficiento. Tad mažiausiai alga augs apie 8 eurus.
„Čia svarbiausias ne bazinis dydis, tačiau koeficientai. Bazinis dydis tik didina atskirtį. Mes turime susikoncentruoti ir siekti, kad valstybėje būtų peržiūrimi koeficientai, kurie mažintų atskirtį tarp šių specialybių. Kad nebūtų nereikalingų spekuliacijų, jog didinant bazinį dydį didėja atlyginimai Seimo nariams, aukštiems pareigūnams, bet iš esmės nedidėja mažiausias pajamas uždirbantiems. Tai turime tas kalbas užbaigti ir pradėti kalbas apie koeficientus ir dėti pastangas, kad mažiausiai uždirbantieji valstybiniame sektoriuje gautų deramą atlyginimą.
Dar svarbesnis dalykas, tai išskirtinumas profesinės sąjungos nariams, ko istorijoje dar nebuvo. Profesinės sąjungos nariai pagaliau galės būti labiau apsaugoti nei paprasti darbuotojai ir gaus papildomai vieną atostogų dieną. Dar jiems bus mokymosi atostogos apmokamos“, – DELFI komentavo I. Ruginienė.
DELFI primena, kad šiais metais Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis padidintas iki 132,5 eurų. 2017 metais pareiginės algos bazinis dydis siekė 130,5 Eur.
2017 metų gruodį buvo priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriuo nutarta siūlyti Vyriausybei numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus (iki 2020 metų) būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis – 142 eurai. Pagal naują mokesčių reformą, padauginus iš perskaičiavimo koeficiento 1,289, šis dydis siektų 183,04 Eur
