Šiandien Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pristatė atnaujintą veiksmų planą branduolinio incidento atveju.
Atitinkami veiksmai, kurių turės imtis savivaldybės, numatyti 30 km aktyviojoje apsaugos zonoje ir 100 km prevencinėje apsaugos zonoje.
Planas nereiškia susitaikymo
E. Misiūnas visų pirma pabrėžė, kad tokio plano parengimas yra būtinas, ir tai tikrai nereiškia, kad Lietuva susitaiko su Baltarusijoje statoma elektrine.
„Lietuva politiškai daro viską, kad toks objektas nepradėtų veikti. Plano parengimas nėra susitaikymo ženklas.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai ne naujo plano parengimas, tai buvusio plano atnaujinimas, nes Lietuva jau 30 metų yra atominė valstybė, turime daug patirties ir žinių, ir sukaupę tokią patirtį, įvertinę naujas grėsmes, naujus iššūkius, mes atnaujinome planą.
Planas parengtas Lietuva nepalankiausiu scenarijumi, kuris Lietuvoje būna apie 16 dienų per metus. Ką tai reiškia, tai dienos, kai iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Tai vyksta per metus tik 400 valandų, bet mes turime tai įvertinti. “, – sakė E. Misiūnas.
Anot ministro, siekiant pasirengti galimiems iššūkiams, bus organizuojama plati gyventojų informavimo kampanija, atnaujinamas civilinės saugos tinklapis www.LT72.lt, imtasi kitų reikalingų priemonių, pavyzdžiui, 30 km apsaugos zonoje bus rengiamos pratybos, skirta lėšų reikalingiems jodo preparatams įsigyti.
Evakuacija aktuali tik apie 6000 gyventojų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad planas aktualiausias Vilniaus ir Švenčionių rajonams, tačiau į jį įtraukti konkretūs veiksmai, kaip turėtų elgtis visos savivaldybės.
Jis pažymėjo, kad evakuacija blogiausiu scenarijui būtų aktuali nedidelei daliai žmonių: „Evakavimas būtų priimtas tik turint konkrečių duomenų po radiacinės žvalgybos ir tik jei būtų realus poreikis. Tai aktualu 30 km zonai, kurioje gyvena apie 24 tūkst. gyventojų, toje teritorijoje mes esame suplanavę evakuoti apie 6 tūkst. gyventojų, būtent tiek atsidurtų teritorijoje, kur būtų staigus pavojus gyventojų sveikatai.“
E. Geda pažymėjo, kad dalis gyventojų taip pat gali būti laikinai perkelti iš savo gyvenamų vietų, tačiau tai tikrai nereiškia evakuacijos.
„Nereikia suprasti perkėlimo, kaip perkėlimo metams ar pan. Tai yra labai laikinas perkėlimas – savaitei, dviem, gali būti ir trumpiau. Tas sąvokas reikia gerai suprasti, nebus taip, kad bus uždaryta teritorija ir į ją nebus galima įvažiuoti“, – papildė ministras.
„Nieko neatsitiktų, tai ta teritorija, kur yra rekomendacijos slėptis, mažiau vaikščioti parkuose, šuniukų nevedžioti, bet apie Vilniaus evakuaciją niekada niekas nekalba ir negali būti apie tai kalbų“, – sakė jis.
Požeminiai vandenys galėtų užsiteršti
Radiacinės saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyr. specialistė Danutė Šidiškienė paaiškino, kad pats jonizuojančios apšvitos poveikis, įvykus avarijai, būtų dviejų grupių: didelės dozės ir mažos dozės apšvitos, tačiau Lietuvai tektų mažos apšvitos dozės.
„Mūsų teritorija patenka į apsaugomųjų veiksmų zoną. Joje mažai tikėtina, kad būtų didelių dozių efektai. Didelių dozių apšvita gali būti esant visiškai netoli įvykio vietos – tai branduolinio objekto aikštelėje ir labai artimoje zonoje alink ją iki 3–5 km. Kuo toliau nuo įvykio vietos, tuo mažesnė tikimybė didelės dozės apšvitai.
Esant šioms dozėms, po kiek laiko gali išsivystyti jonizuojančios spinduliuotės efektai, kuriems priskiriami onkologiniai susirgimai, tam tikros genetinės ligos“, – sakė ji.
Paklausta, kas avarijos atveju būtų su Nerimi, tekančia pro pačią sostinę, D. Šidiškienė pripažino, kad pasekmių gali būti ir skaudžių: „Ar galėtų patekti užterštas vanduo į vandenvietes – tokia tikimybė yra, esant labai didelei Neries upės taršai. Tada gruntiniai vandenys po kokių 6 parų galėtų užsiteršti. Bet tam taip pat yra rengiamasi.“
Pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui
Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, kurią įgyvendina Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, Lietuva vertina kaip geopolitinį, grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliantį projektą.
Šį ketvirtadienį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja turėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kurioje Baltarusijos branduolinės saugos inspekcijai rekomenduojama neišduoti licencijos Astrave statomai atominei elektrinei.
Neišduoti licencijos rekomenduojama atsižvelgiant į daugkartinius tarptautinių konvencijų ir branduolinės saugos standartų pažeidimus. Pagrindiniai trūkumai: neužtikrinama pakankama branduolinė sauga įvykus žemės drebėjimui, neužtikrinama apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos, neįdiegta ir neveikia pranešimų apie įvykusias nelaimes sistema, nesudaryti susitarimai dėl ekstremalių situacijų valdymo su kaimyninėmis šalimis, taip pat ir Lietuva.
Šiuo metu Lietuva, Lenkija yra Estija yra oficialiai paskelbusios, kad nepirks Baltarusijoje pagamintos elektros energijos.
