Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skuba priminti, kad gyventojai galės pasikeisti jiems priskirtą fondą, tačiau asociacijų atstovai pripažįsta, kad ne visi gyventojai aiškinsis, kuris fondas jiems tinkamesnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad automatiškai į kaupimą bus įtraukiami tik šiuo metu nekaupiantys dirbantys gyventojai iki 40 metų. Tokių Lietuvoje yra 160 tūkst. Nors į kaupimą šie asmenys bus įtraukti jau nuo sausio 1 dienos, įmokos bus pradėtos skaičiuoti tik nuo liepos mėnesio.
„Nuo 2019 m. sausio 1 d. jie bus įtraukti į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Savo apsisprendimą jie gali pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d. Įmokos bus pradėtos atskaityti tik nuo 2019 m. liepos 1 d., jeigu žmogus nebus atsisakęs dalyvauti II pakopos kaupime“, – apie būsimus žingsnius informuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė.
„Sodra“ kiekvieną iš šių žmonių asmeniškai informuos apie įtraukimą į kaupimą, kaupimo bendrovę, kuriai jis priskirtas, teisę atsisakyti kaupti ir teisę sudaryti kaupimo sutartį su bet kuria žmogaus pasirinkta bendrove nelaukiant liepos 1 dienos.
Kaip DELFI teigia „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, gyventojai bus informuojami per asmeninę „Sodros“ paskyrą, o taip pat elektroniniais laiškais, jei bus nurodę elektroninius paštus.
„Jeigu šiais būdais informacija jų nepasieks iki vasario 1 dienos, tuomet pakartotinai siųsime registruotus laiškus jų registracijos adresu. Taip pat, jeigu jie ateis į „Sodros“ skyrių, ten juos taip pat informuosime apie įtraukimą asmeniškai“, – teigia S. Jarmalis.
Visiems po lygiai, atsitiktine tvarka
Jeigu asmuo neinformuos „Sodros“, kad kaupime dalyvauti nenori arba pats neparodys iniciatyvos renkantis pensijų kaupimo bendrovę, jis bus atsitiktine tvarka priskirtas vienai iš tuo metu veikiančių kaupimo bendrovių. Šiuo metu veikia penkios tokios bendrovės: „SEB investicijų valdymas“, „INVL Asset Management“, „Swedbank investicijų valdymas”, „Luminor investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“.
E. Samoškaitės teigimu, visoms bendrovėms po lygiai bus paskirstyti visi įtraukiami asmenys. Taip išeina, kad kiekviena bendrovė gautų maždaug po 32 tūkst. naujų narių. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, paskirstant asmenis nebus atsižvelgiama, ar jie jau naudojasi kažkurio banko ar įmonės paslaugomis.
„Nežiūrės, kurio banko paslaugomis naudojasi. Galų gale, žmonės naudojasi ne vienu banku dažnai“, – tokį sprendimą paaiškina ji.
Tiesa, pridedama, kad ir liepos mėnesį, kai jau asmuo pradės kaupti ir pinigai iš jo sąskaitos bus pervedami į pensijų fondą, jis galės keisti kaupimo bendrovę. O pensijų fondą toje pačioje bendrovėje galima keisti bet kada.
Ne visi asmenys gali suprasti, kas įvyko
DELFI kalbintas Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė teigia, kad tokiu paskirstymo mechanizmu iškyla dvi problemos. Pirmiausia, į rinką gali būti sunkiau įeiti naujai pensijų kaupimo bendrovei.
„Mes užfiksuojame kažkokią padėtį, kai rinka keičiasi. Po kiek laiko tikrai iškils problemų, nes gal kažkas norės ateitį į rinką, gal išeiti. Bendrovės yra skirtingo pajėgumo ir skirtingo dydžio, kas vieniems gali būti neaprėpiamas kąsnis, kitiems – ne. Ta lygiava šitoje vietoje tokia labai komandinė ir nelanksti“, – komentuoja jis.
Antra problema – pačių žmonių neaktyvumas. R. Paukštė mano, kad didžioji dalis įtrauktųjų nesivargins aiškintis, kur ir kodėl jie įtraukti, ar kokį kitą fondą ar bendrovę jiems būtų pasirinkti geriau.
„Manau, kad jau vien tas faktas, jog virš 100 tūkst. žmonių dar nekaupia, rodo, kad jie yra neaktyvūs. Galbūt net didelė problema būtų įvertinti visas aplinkybes ir pasirinkti sau tinkamą fondą. Didžiąja dalimi, žmonės mažai rūpinasi savo pensijos reikalais. Kadangi jie jau dabar nekaupia, reikia manyti, kad nelabai jiems rūpi tie dalykai, tai ir nesirūpins, kur keisti. Aišku, vienos formulės visiems nepritaikysi, bet kažkur 80 proc. žmonių nesivargins, 20 proc. gal pasižiūrės kur kaupti. Skaičius gali skirtis, bet, manau, kad didesnė dalis žmonių neieškos sau palankiausių vietų“, – sako R. Paukštė.
Kad dalis žmonių gali tiesiog dėl žinių ar aktyvumo stokos likti priskirtame fonde ir bendrovėje pripažįsta ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Tačiau, pasak jo, vasarą nuskaičiavus pirmąsias įmokas tikrai visi pastebėtų, jog yra įtraukti į pensijų kaupimą.
„Gali būti, kad bus dalis žmonių, kurie bus priskirti ir liks priskirti, ir jiems nelabai ten rūpi. Bet kad žmogus nepajaustų, kad jam kas mėnesį kažkoks procentėlis nurašomas... Jis gal pasidomės kas čia įvyko, jei prieš tai nesureagavo ir tada arba su tuo susitaikys ir sakys na ir gerai, gaus iš valstybės papildomą paskatą užtat, arba susižiūrės, kas čia įvyko ir tuomet gal toks kaip ir edukacinis projektas bus pasigilinti, jam kažkas paaiškins, jei jis atkeliaus į tą savo bendrovę. Na, o jei jis niekuo nesidomės, tada aišku tikėtina, kad taip ir liks. Tokia ir idėja, kad ta tautos dalis, kuri dabar to nedaro, kad pradėtų daryti ir sąmoningai tai turėtų daryti, tai būtų teisingiausia. Tai mes tik skatinsime, kad žmonės sąmoningai domėtųsi ir nebūtų pasyvūs“, – sako Š. Ruzgys.
Be to, pasak Š. Ruzgio, jei į rinką sumanytų žengti nauja bendrovė, ji galėtų konkuruoti kaip ir visos kitos, bandyti sudominti savo pasiūlymais žmonės, o jau kitais metais galėtų dalyvauti ir „skirstymo žaidime“.
„Čia jau Lietuvos bankas nuspręs, kaip reguliatorius, ar ta bendrovė pakankamai patyrusi ir tame žaidime dalyvauja. Bet matant šitą nestabilumą kol kas matėme tik bendrovių konsolidavimąsi ir pasitraukimą, tai dabar staiga, esant tokiam politiniam nestabilumui, ar kas eis į tą rinką, nespėčiau prognozuoti“, – prideda jis.
Geresnio varianto neranda
Abu pašnekovai patikina, kad nors būdų, kaip pensijų kaupimo bendrovėms padalinti 160 tūkst. nekaupiančių žmonių gali būti įvairiausių, šis variantas – optimaliausias.
„Nėra paprasta pateikti kažkokį receptą. Galbūt ta galimybė, priskyrus prie kažkokio fondo ir po to išeinant į kitą, tokia optimali sistema, žinant, kad kitu būdu neįkalbinsi dalyvauti“, – sako R. Paukštė.
„Aišku, metodų galima visokiausių sugalvoti. Bet šiuo atveju, matyt, pasirinktas būdas yra pateisinamas, kuomet nedaromas privalumas vienai iš bendrovių. Nes jei būtų pagal kažkokį metodą priskiriama vienai ar kitai daugiau ar mažiau žmonių, tada visada galima ar sukritikuoti, ar kelti klausimus tai tinkamas reprezentavimas ar ne. Tai šioje vietoje kaip ir racionalus sprendimas. Kiekviena bendrovė gal rastų savo naudai vienokių ar kitokių argumentų, bet, matyt, tai teisingas sprendimas. Šioje situacijoje mažesnėms bendrovėms yra gal ir daugiau naudos, nes didžiosios bendrovės naujų dalyvių rinką yra užvaldžiusios daugiau negu mažesnės. Tai galima visaip į tai žiūrėti, bet kuomet nauji dalyviai tokiu būdu paskirstomi, jie visada turės teisę ir galimybę pasirinkti savo nuožiūra“, – komentuoja LIPFA prezidentas Š. Ruzgys.
Š. Ruzgys prideda, kad gyventojų migracija iš vienos pensijų kaupimo bendrovės į kitą nesukels didesnių rūpesčių bendrovėms ar didesnės administracinės naštos.
„Jeigu asmeniui nurodė bendrovę x, o jam labiau patinka y, tai iki liepos jis galės nueiti ir su y pasirašyti sutartį, jei jam iš principo kaupti norisi. Ir tada „Sodra“ jo nebejudins, nes bus dalyvis. Jei jis vėliau sumanys keisti, tai tada pasirašys naują sutartį su kita bendrove ir ten viskas automatiškai suvaikščios. Naujoji bendrovė duos signalą „Sodrai“, o „Sodra“ patikrinusi, ar suvesti visi duomenys, duos signalą senajai bendrovei, kad toks klientas jau pereina į kitą bendrovę. Ir tada senoji bendrovė turės tris dienas, per kurias turės visą sukauptą to dalyvio turtą perkelti į naują bendrovę. Šioje vietoje ir taip klientai vaikšto iš bendrovių į bendrovę ir juo labiau dabar bus supaprastintas procesas, tai nekils problemų dėl to“, – patikina Š. Ruzgys.
Pokyčiai jau nuo kitų metų
DELFI primena, kad nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Norintieji kaupti su pereinamuoju laikotarpiu galės pradėti nuo 1,8 proc. įmokos kitais metais ir po penkerių metų pasieks 3 proc. lygį.
Dirbantieji iki 40 metų ir visi dabartiniai kaupiantieji bus įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti. Pagal Seimo narių patobulintą pensijų kaupimo įstatymo variantą pasiūlymas kaupti bus kartojamas kas 3 metus iki žmogui sukaks 40 metų. Sulaukus šio amžiaus siūlymai kaupti teikiami nebebus.
Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją iš „Sodros“ jis turi pranešti apie savo sprendimą iki 2019 m. birželio 30 d. Šiuo metu kaupiantys gyventojai, kurie nenorės to daryti ateityje galės rinktis iš dviejų variantų: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius. Asmens sprendimas turi būti praneštas kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
Be to, bus suteikiama galimybė visiems norintiems kaupti pensiją daugiau nei 3 proc. Už papildomas įmokas bus taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Jeigu savo darbuotojo ateičiai kaups jo darbdavys, jis už papildomas įmokas galės pretenduoti į pelno mokesčio lengvatą, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
