„Eurostat“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų tiesioginių Kinijos investicijų dalis Europos Sąjungoje išaugo 600 proc. Tiesa, ji išlieka nedidelė (2015 metais siekė 2 proc.), tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad komunistų partijos valdomos valstybės įtaka Europoje ir toliau augs.

Tuo metu tradicinių ES partnerių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos – investicijų dalis mažėja. 1995 metais JAV investicijos sudarė 51 proc., Šveicarijos – 20 proc. visų investicijų, o 2015 metais šios dalys nukrito atitinkamai iki 41 proc. ir 11 proc.

Savo 2017 metų kalboje Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad europiečiai nėra naivūs.

„Europa visada turi ginti savo strateginius interesus. Todėl šiandien siūlau naują investicijų atrankos mechanizmą. Jei užsienio valstybinė įmonė nori įsigyti uostą, energetikos infrastruktūros ar gynybos technologijų įmonę Europoje, tai gali įvykti tik skaidriai, patikrintai, diskutuojant“, – sakė jis.

Jeanas-Claude'as Junckeris

2018 metų gegužę Europos Parlamento Prekybos komitetas patvirtino J.-C. Junckerio siūlytą mechanizmą. Kaip nurodoma komiteto pranešime, pagrindinis jo tikslas – apsaugoti strateginę infrastruktūrą, technologijas ir žiniasklaidos nepriklausomybę.

„Mechanizmas ES šalims leis patikrinti, ar tiesioginė užsienio investicija gali paveikti žiniasklaidos nepriklausomybę, ES strateginę autonomiją“, – rašoma pranešime.

DELFI surinkti duomenys rodo, kad su Kinija susijusios įmonės jau prieš kurį laiką sukūrė kelias ES šalis jungianti radijo stočių tinklą, kurio vienas taškų yra Lietuvoje. Kitų šalių patirtys rodo, kad jis gali būti panaudotas Kinijos propagandai skleisti.

Groja muziką, skaito žinias

2014 metais Vilniuje oficialiai įregistruota valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ atstovybė. Tais pačiais metais buvęs įmonės „Radijas kelyje“ savininkas Arvydas Grybauskas 100 proc. savo akcijų perleido Vokietijoje registruotai bendrovei „Hehenberger Medien GmbH“.

Vokietijos įmonių registro duomenimis, vienintelė „Hehenberger Medien GmbH“ akcininkė yra 1953 metais gimusi Xu Wang-Hehenberger. Oficialiuose dokumentuose nurodoma, kad ji yra Vokietijos pilietė, tačiau jos mergautinė pavardė – Wang.

„Jie kreipėsi – ten pardavimas buvo toks. Jie daug per visą pasaulį turi radijo stočių, tai kad daugiau būtų reklamos, viską į krūvą sudėjo“, – apie radijo stoties pardavimą DELFI sakė A. Grybauskas.

Pašnekovo teigimu, šiandien „Kelyje“ transliuojamas turinys nė kiek nepasikeitęs. Jis taip pat neįžvelgė jokių sandorio politinių motyvų.

„Kelyje“ vadovaujanti I. Naujokaitytė taip pat tvirtino, kad Xu Wang-Hehenberger jokios įtakos jų darbui ar turiniui neturi.

„Turime žinias, orus, pranešimus apie eismo sąlygas. Žinias imame iš BNS (naujienų agentūros – DELFI)“, – pasakojo ji.

Turime žinias, orus, pranešimus apie eismo sąlygas.
I. Naujokaitytė

„Kantar TNS“ atliekamo radijo auditorijos tyrimo duomenimis, šių metų pavasarį–vasarą „Kelyje“ pasiekė 1,1 proc. auditorijos.

Radijo stotis turi licencijas transliuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jose nurodoma, kad žinių, komentarų, informacinės, pokalbių, šviečiamosios programos ir socialiniai projektai per savaitę turi užimti ne mažiau kaip 30 val. radijo stoties laiko.

Už šio reikalavimo nesilaikymą Lietuvos radijo ir televizijos komisija šių metų liepą buvo įspėjusi „Kelyje“. „Po to buvo pakartotinis patikrinimas, tai dabar viskas gerai“, – sakė I. Naujokaitytė.

„Sodros“ duomenimis, 2018 metų spalio 3 dieną „Radijas kelyje“ turėjo 4 darbuotojus, rugpjūtį jiems mokėjo vidutinį 907,01 euro atlyginimą iki mokesčių.

„Creditinfo“ duomenimis, geriausius savo laikus „Kelyje“ išgyveno iki 2009 metų ekonominės krizės. Tuomet įmonės pajamos ir grynasis pelnas buvo didžiausi. Po įmonės pardavimo 2014 metais jos pajamos siekė apie 200 tūkst. eurų per metus, o metinis grynasis pelnas – apie 8 tūkst. eurų.

Dirba Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje

Kaip nurodoma Registrų centrui pateiktame Vokietijos registro išraše, „Hehenberger Medien GmbH“ užsiima su žiniasklaida susijusių įmonių aptarnavimu, dalyvauja tokių žiniasklaidos įmonių kaip radijo stotys, leidyklos arba holdingo įmonės veikloje. Jos įstatinis kapitalas – 25 tūkst. eurų.

Apie „Hehenberger Medien GmbH“ planus įsigyti finansinių problemų turėjusią Vokietijos radijo stotis valdančią „Radio Group“ 2014 metais yra rašęs dienraštis „Rhein-Zeitung“. Šis sandoris neįvyko, tačiau publikacijoje teigiama, kad Xu Wang-Hehenberger įmonė turėjo gauti apie 1,2 mln. eurų paskolą iš Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruotos „Right Believe Group Ltd.“, kuriai atstovavo asmuo vardu Liang Lai.

Liang Lai ir Xu Wang-Hehenberger turi ir daugiau ryšių – abu dirba Ispanijoje registruotos „21'sth GB World Time Media SL“ ir Italijoje registruotos „Italian International Radio And Media S.R.L“ valdybose.

Be šių dviejų įmonių Xu Wang-Hehenberger dalyvauja ir Ispanijos „Hehenberger Inter Time Media SL“, Italijos „Radio Cina Italia S.R.L.“, Rumunijos „Videomarket SRL veikloje.

„21'sth GB World Time Media SL“ ir „Hehenberger Inter Time Media SL“ valdybose dirba asmuo vardu Ding Dawei. Socialiniame tinkle „LinkedIn“ jis nurodo gyvenantis Madride, užima radijo stoties „China FM“, transliuojančios kiniškai Ispanijoje, vadovo pareigas.

Socialiniame tinkle „LinkedIn“ jis nurodo gyvenantis Madride, užima radijo stoties „China FM“, transliuojančios kiniškai Ispanijoje, vadovo pareigas.

Ding Dawei savo paskyroje teigia 2004–2008 metais studijavęs Pekino universitete, 2010–2014 metais dirbęs oficialiame Kinijos komunistų dienraštyje „People's Daily“ korespondentu Ispanijoje ir Portugalijoje. 2014–2016 metais Ding Dawei buvo vienu iš radijo stoties „Radio Internacional“, transliuojančios ispaniškai, daug dėmesio skiriančios Kinijai, vadovų.

„21'sth GB World Time Media SL“ taip pat yra didžiausia Rumunijos radijo stoties „Radio Tananana“ akcininkė.

Kinijai palanki žiniasklaida

Kinijos planus pasauliniu mastu skleisti sau palankią informaciją 2015 metais atskleidė „Reuters“ tyrimas. „Slaptas Kinijos radijo tinklas JAV transliuoja Pekinui draugiškas naujienas“ pavadintoje publikacijoje pasakojama apie kelių verslininkų valdomą įmonių tinklą, kuriam priklauso radijo stotys JAV, Australijoje ir Europoje.

Teigiama, kad šios stotys vengia skelbti žinias, kurios būtų nepalankios Kinijos valdžiai. Vienas pavyzdžių – tuo metu, kai Kinija buvo kaltinama dirbtinių salų statyba Pietų Kinijos jūroje, Vašingtono priemiestyje veikianti stotis WCRW kalbėjo apie „išorės jėgas“, kurios stengiasi „plėsti savo įtaką šioje pasaulio dalyje, naudodamos melagingus teiginius“.

„Ko WCRW eteryje neišgirsite, tai – kad Kinijos vyriausybė sprendžia, kokią informaciją jai transliuoti. Ši informacija girdima tiek JAV Kongrese, tiek Baltuosiuose Rūmuose“, – rašė „Reuters“.

Ko WCRW eteryje neišgirsite, tai – kad Kinijos vyriausybė sprendžia, kokią informaciją jai transliuoti.
„Reuters“

Apie kinų įtaką ispanakalbėse šalyse rašoma moksliniame žurnale „Westminster Papers in Communication and Culture“.

„Kinijai plečiant savo įtaką globalioje ekonomikoje, ji gali pakeisti ir žiniasklaidos erdvę. Tai daugiausiai lemia 2009 metais pradėta ir pastaruoju metu spartėjanti „žiniasklaidos išėjimo“ politika, kurios pagrindinis tikslas – didesnė taip vadinama „minkštoji galia“.

Tokioms organizacijoms kaip „Central China Television“ (CCTV), „China Radio International“ (CRI), „Xinhua Agency“ ir „People’s Daily“ pavesta sukurti alternatyvų diskursą Vakarų žiniasklaidai ir pristatyti Kinijos perspektyvą į svarbius tarptautinius įvykius bei problemas“, – rašo mokslinio darbo autoriai Peilei Ye ir Luisas A. Albornozas.

Organizacijoms pavesta sukurti alternatyvų diskursą Vakarų žiniasklaidai ir pristatyti Kinijos perspektyvą į svarbius tarptautinius įvykius bei problemas.
Peilei Ye, Luisas A. Albornozas

Vertina santykius

Lietuvos valdžia iki šiol siekė glaudesnių santykių su Kinija. Pavyzdžiui, spalio 1 dieną sveikinime Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo dienos proga premjeras Saulius Skvernelis pareiškė:

„Lietuva labai vertina stiprėjančius politinius ir ekonominius santykius su Kinijos Liaudies Respublika tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis. Norėčiau išreikšti viltį, jog mūsų šalys ir ateityje palaikys glaudų politinį dialogą.

Nėra abejonių, jog mūsų sėkmingą bendradarbiavimą ir toliau turtins nauji bendri projektai ir žmonių tarpusavio ryšiai. Norėčiau pabrėžti Kinijos iniciatyvos „Viena juosta. Vienas kelias“ svarbą suartinant Kiniją ir Europą. Mes taip pat tikimės glaudesnių santykių su Kinija pagal Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimo formatą“.

Saulius Skvernelis

Tačiau dalis Lietuvos politikų turi kitokį požiūrį į Kiniją. Tą pačią spalio 1 dieną prie Kinijos ambasados Vilniuje buvo surengtas protestas prieš žmogaus teisių pažeidimus šioje valstybėje.

„Lietuvai nereikia investicijų, kurios aplaistytos žmonių krauju ir ašaromis“, – sakė Seimo narė Aušra Maldeikienė. Pasak jos, „jeigu kaunamės už tai, jog pažeidžiamos Rusijos opozicijos teisės, tai daug didesnį nerimą turėtume jausti dėl šalių, kuriose apskritai nėra opozicijos ir kurias valdo autoritarinė komunistų partija“.

Mitingo rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Kinija stabdytų represijas šalies viduje ir remtųsi tarptautine teise bendraudama su kitomis nepriklausomomis valstybėmis pasirašė 32 skirtingų frakcijų Seimo nariai.

„Pareiškiame, kad nuosekliai sieksime, jog Lietuva išlaikytų valstybės, kurios politika grindžiama vertybėmis, o ne vadinamuoju pragmatizmu, kelią“, – rašoma rezoliucijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (194)