Naftos chemijos produktai sudarys daugiau nei trečdalį naftos paklausos iki 2030 metų ir beveik pusę padidėjusio vartojimo iki 2050 metų – iki tol jis turėtų išaugti beveik 7 mln. barelių naftos per parą, prognozuoja agentūra savo Naftos chemijos produktų ateities ataskaitoje.
Auganti paklausa pabrėžia vis didėjančią naftos chemijos produktų svarbą naftos bei dujų pramonėje, nes tradicines jų vartojimo sritis, tokias kaip transporto sektorius, nustumia
elektromobiliai ir atsinaujinanti energija. Pažengusios ekonomikos, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos plastiko suvartojo 20 kartų daugiau vienam gyventojui nei besivystančios šalys, tokios kaip Indonezija, teigia agentūra, kartu prognozuodama didelę augimo galimybę besiformuojančiose rinkose.
„Pasaulio ekonomikos augimas, didėjantis gyventojų skaičius ir technologijų plėtra – visi šie veiksniai nulems didesnę naftos chemijos produktų paklausą, – spalio 5 d. ataskaitoje teigia agentūra. – Naftos chemijos produktai sparčiais tempais tampa didžiausiu pasaulinio naftos vartojimo varikliu.“
Naftos paklausa naftos chemijos sektoriuje susijusi su perdirbimo procesu, daugiausia su tokiais naftos perdirbimo produktais kaip ligroinas, etanas, suskystintosios naftos dujos, kurie yra naudojami kaip pramoninė žaliava plastikui ir kitiems specialiems chemikalams gaminti. Pastarieji 2017 metais sudarė maždaug 12 proc. naftos paklausos, ir šis rodiklis, kaip prognozuojama, iki 2030 metų turėtų išaugti iki 14 proc., o iki 2050 – 16 procentų.
Pagrindiniu naftos chemijos produktų varikliu laikoma plastiko paklausa. Pakuotės ir tara, nuo butelių iki maisto vyniojamosios medžiagos, sudaro didžiausią dalį plastiko rinkos – tai yra apie 36 proc. pasaulinės paklausos. Antroje vietoje atsiduria statybinės medžiagos ir drabužiai. Be to, naftos chemijos produktai pirmauja pagal pramoninį energijos suvartojimą, pralenkdami cementą ar geležį ir plieną.
Perdirbimą ir pastangas apriboti plastiko naudojimą išsivysčiusiose ekonomikose, pavyzdžiui, sprendimas uždrausti plastikinius gėrimų šiaudelius, nusvers didesnis plastiko vartojimas besivystančiose ekonomikose, teigiama naujausioje agentūros ataskaitoje.
Pakilimas skalūnų sektoriuje suteikia Jungtinėse Valstijose įsikūrusioms naftos chemijos produkcijos gamykloms pranašumą, siūlydamas didžiulius etano kiekius, kurie garų krekingo būdu gali būti paverčiami etilenu, plastiko sudedamąja dalimi. Prognozuojama, kad Kinija iki 2025 metų beveik dvigubai padidins savo anglimi paremto technologijų proceso pajėgumus plastiko elementams iš metanolio gaminti. Manoma, kad ilgainiui Azija ir Artimieji Rytai taps svariais gamybos augimo varikliais.
