Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime sakoma, kad minėtų pakoreguotų įstatymų projektuose numatoma galimybė fiziniams asmenims ir Lietuvoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių filialams rengti žemėtvarkos projektus.

Šiuo metu pagal įstatymus žemėtvarkos planavimo dokumentus, tarp jų ir žemės reformos žemėtvarkos projektus, gali rengti tik juridiniai asmenys.

Įsigaliojus šių įstatymų normoms, paspartėtų žemėtvarkos rengimo ir jų įgyvendinimo darbai.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis Lietuvoje nuosavybės teisės į 3,76 mln. hektarų žemės atkurtos per 690,8 tūkst. piliečių. Tai sudaro 91,86 proc. piliečių prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodyto ploto.

Labiausiai pažengta į priekį grąžinant žemę Marijampolės apskrityje, kur nuosavybės teisės atkurtos į 98,09 proc. prašymuose nurodyto ploto, Telšių apskrityje (97,86 proc.) bei Panevėžio apskrityje (96,79 proc.).

Tuo tarpu mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniaus apskrityje - į 78,26 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, Utenos apskrityje - 86,38 proc., Klaipėdos apskrityje - 89,27 procento.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorius Kazys Sivickis Eltai sakė, kad lėtesnius žemės reformos darbų tempus lemia Utenos, Vilniaus, Alytaus apskričių kadastro vietovėms būdinga rėžinių kaimų sistema. Iš viso dar neatkurtos nuosavybės teisės į 0,33 mln. hektarų žemės (miško) plotą.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją