Šiuo metu virtualiųjų valiutų, virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių piniginių operatorių ir virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimančių juridinių asmenų veikla Lietuvos Respublikos teisės aktais nereglamentuota.
Kaip teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, virtualių valiutų naudojimo srityje terorizmo finansavimo grėsmė yra 2,9 balo iš 4. Daug duomenų rodo ir tai, kad ši sritis naudojama pinigų „plovimui“.
„Pasigirsta nerimo, ar neišvarysime verslo iš Lietuvos. Mes sukuriame bent šiokias tokias žaidimo taisykles. Ir jeigu tos taisyklės apsunkina kažkam verslą, mes manome, kad gal tas verslas galbūt nelabai švarus, gal mums tokio ir nereikia“, - sakė M. Petrauskas.
Jo teigimu, ICO komandos būna nedidelės, nuo kelių iki keliolikos žmonių, dėl to ir argumentas dėl kuriamų darbo vietų šioje srityje yra silpnokas.
„Sumos didelės, pinigų praeina daug, bet Lietuvoje jie nelieka“, - sakė FNTT ekspertas.
FNTT su Finansų ministerija parengė siūlymų paketą, kaip reglamentuoti vadinamųjų virtualių piniginių ir keityklų veiklą, kad šiuose procesuose dalyvaujantys asmenys būtų identifikuojami, ir kad jos turėtų pareikalavus atsakingoms institucijoms teikti informaciją bei saugoti ją tam tikrą laikotarpį.
Finansų ministerija parengė atitinkamą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektą, kurį jau pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms.
Projektas parengtas iš dalies įgyvendinant naujas ES direktyvas dėl finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuri apima piniginių ir keityklų veiklą. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2020 m. sausio.
Lietuviškas projektas siekia sureguliuoti ir ICO veiklą, nors direktyva to nereikalauja.
Kaip teigiama įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte, pradinio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo, kuriuo siekiama pritraukti investicijų naujo produkto arba paslaugos kūrimui, įmonės vystymui ar jos veiklos plėtimui (ICO) projektai, kurių daugumai vadovauja komandos sudarytos iš Lietuvos piliečių, nuo 2017 m. iki 2018 m. trečiojo ketvirčio, surinko, skirtingų šaltinių duomenimis, 340 - 420 mln. eurų. Tai sudaro apie 3-4 proc. visų pasaulyje per ICO pritrauktų lėšų.
„Kadangi dauguma ICO projektų sudaro galimybes jų virtualiosios valiutos vienetus (žetonus) kotiruoti antrinėse rinkose, tai kelia pinigų plovimo riziką. Todėl būtina skubiai įtraukti virtualiųjų valiutų keityklų operatorius, depozitinių piniginių operatorius, o taip pat, siauresne apimtimi, virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimančius juridinius asmenis į įstatymo taikymo sritį.
Taip ne tik virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių piniginių operatoriai bus įpareigojami laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, bet ir ICO veikla užsiimantys juridiniai asmenys bus skatinami atidžiau atlikti „pažinok savo klientą“ ir kitas saugumo procedūras, pastariesiems net ir pilna apimtimi nenustačius tokių įpareigojimų įstatyme“, - teigiama dokumente.
Nesilaikydami įsipareigojimų, virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimantys juridiniai asmenys neteks galimybės naudotis ir savo paslaugas susieti su virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių piniginių operatorių, veikiančių Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, paslaugomis.
Siūloma virtualiųjų valiutų keityklų operatorius ir depozitinių piniginių operatorius įpareigoti nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant teikti virtualiosios valiutos keityklos ir depozitinės piniginės paslaugas ir prieš atliekant virtualiosios valiutos keitimo operacijas, kurių suma lygi ar viršija 1 000 eurų, nepriklausomai nuo to, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.
Taip pat virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai privalės pateikti FNTT nustatytą informaciją, jeigu sandorio virtualiąja valiuta vertė bus lygi arba viršys 15 000 eurų.
Verstis virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus arba depozitinių piniginių operatoriaus veikla asmenys galės tik tuo atveju, jeigu apie tokios veiklos pradžią tinkamai praneš Juridinių asmenų registrui.
Priėmus įstatymo projektą juridiniai asmenys, užsiimantys virtualiųjų valiutų keityklų operatoriaus arba depozitinių piniginių operatoriaus veikla, jų valdymo ir stebėjimo organų nariais bei naudos gavėjais negalės būti asmenys, teisti už nusikaltimus arba baudžiamuosius nusikaltimus išvardintus įstatymo projekte.
Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių piniginių operatoriai taip pat privalės laikytis kitų reikalavimų, tokių kaip įdiegti procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, veiksmingas šios rizikos mažinimo priemones ir kita.
Asmenims, ketinantiems verstis virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, depozitinių piniginių operatorių veikla, bus nustatytos pagrindinės veiklos sąlygos ir pinigų plovimo prevencijos prievolės.
Tokiu būdu, kaip teigiama dokumente, minėtoms ir kitoms su virtualiosiomis valiutomis susijusioms veikloms, kaip ICO, bus suteikta daugiau patikimumo ir skaidrumo, kas skatins darnią ir tinkamai prižiūrimą šio sektoriaus ir alternatyvių finansavimo būdų plėtrą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti reikalavimus virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimantiems juridiniams asmenims atlikti virtualios valiutos vienetų pirkėjų ir jų naudos gavėjų tapatybės nustatymą, kai su jais sudaromų sandorių suma yra lygi arba viršija 3 000 eurų, saugoti įstatymo projekte nurodytą informaciją, bendradarbiauti ir teikti prašomą informaciją FNTT.
Kaip ir numatyta ES direktyvoje, tik virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių piniginių operatoriai bus įtraukiami į įstatymo įpareigotųjų subjektų sąrašą. Virtualiosios valiutos pradinio platinimo (ICO) veikla užsiimantys juridiniai asmenys nebus įtraukiami į įstatymo įpareigotųjų subjektų sąrašą. Už įstatymo projekte nustatytų įpareigojimų neišlaikymą virtualiosios valiutos pradinio platinimo veikla (ICO) užsiimančių juridinių asmenų vadovams bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.
FNTT iš atsakingų institucijų surinktais duomenimis, Lietuvos startuoliai per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. eurų kapitalo iš ICO. Lietuvos ICO surinko 249 mln. JAV dolerių vertės kapitalo.
Nuo 2017 m. pradžios buvo atliktos daugiau nei 500-ų fizinių asmenų ir daugiau nei 100-o juridinių asmenų piniginės operacijos, kurių bendra kredito arba debeto apyvartos suma, susijusi su kriptovaliutų/virtualių valiutų keitimu, buvo lygi arba viršijo 80 000 eurų.
Tokių klientų turėjo SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“, „Citadele“, „Pervesk“ ir „Mister Tango“. Bendra visų klientų kriptovaliutų apyvarta eurais per 2017-2018 m. sudarė apie 660 mln. 676 tūkst. 522 eurus.
