Pareigūnas pasakojo, kad šiuo metu FNTT atlieka strateginę-sektorinę analizę dėl kriptovaliutų keitimo į/iš tradicines valiutas (eurus, dolerius ir t.t.). Jos metu buvo surinkti Lietuvos banko ir elektroninių pinigų institucijų duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie nuo 2017 metų sausio 1 dienos atliko su kriptovaliutų keitimu susijusių piniginių operacijų už didesnę nei 80 tūkst. eurų sumą.

„Tokia suma jau kelia tam tikrą įtarimą“, – paaiškino M. Petrauskas.

Surinkti duomenys parodė, kad didesnę nei 80 tūkst. eurų apyvartą turėjo apie 500 fizinių ir apie 100 juridinių asmenų, o bendra visų klientų kriptovaliutų apyvarta eurais per 2017–2018 metus sudarė apie 661 mln.

Kaip teigė M. Petrauskas, tokių klientų turėjo SEB bankas, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“, „Citadele“, „Pervesk“, „Mister Tango“.

Ketvirtadienį žurnalistams pristatytoje medžiagoje pateikti ir 10 didžiausias apyvartas turėjusių fizinių asmenų duomenys. Tarp jų – 1968 metais gimęs Lietuvos pilietis su 27,2 mln. eurų prekybos kriptovaliutomis apyvarta, 1997 metų gimęs Švedijos pilietis su 16,6 mln. eurų apyvarta, 1972 metais gimęs Lietuvos pilietis su 14,1 mln. eurų apyvarta ir kiti.

M. Petrauskas pasakojo, kad kai kurie kriptovaliutų spekuliantai pasižymi ne tik didelėmis apyvartomis, bet ir stambiais deklaruojamais uždarbiais.

„Realiai Lietuvoje yra žmonių, kurie 2017 metais deklaravo, kad jie kaip ICO (virtualiosios valiutos pradinio platinimo – DELFI) leidėjai arba pardavę kriptovaliutas užsidirbo dideles pinigų sumas – milijonines. Jie Valstybinėje mokesčių inspekcijoje susideklaravo, pavyzdžiui, kad 2017 metais uždirbo 6 mln. eurų ir nori sumokėti valstybei mokesčius.

5 proc. mokestis buvo 2017 metais. Jie susimokėjo 5 proc. Lyg ir viskas gražu, bet vienas klausimas: iš kur buvo tas pirmas milijonas? Bet jie ir pirmo nerodo, kaip suprantu. Nes jei parodai pirmą milijoną ir rodai, kad 6 mln. uždirbai, tai susimoki tik nuo 5 mln. Jei nerodai pirmo, rodai šešis, tai tavęs niekas neklausia iš kur pirmas buvo, kiek tu investavai“, – pasakojo jis.

Vienas FNNT vadovų pažymėjo šioje srityje matantis su pinigų plovimu susijusias rizikas. „Gal kažkam reikia atsivesti pinigus į Europą, gal be pagrindo turimus pinigus parodyti kaip uždirbtus“, – paaiškino jis.

Stebi ICO leidėjus

Tuo metu, kai kitos valstybės institucijos Lietuvą pristato kaip finansinių technologijų (angl. „fintech“) centrą, FNNT šioje veikloje įžvelgia nemažai grėsmių.

Pavyzdžiui, M. Petrauskas pastebėjo, kad daug klausimų kelia ICO vykdančių projektų veikla.

„Pamatėme, kad metų pradžioje Lietuvoje gan didelis augimas yra. Jei 2017 metais buvo 82 mln. eurų lietuviškuose ICO, tai šiuo metu yra apie 500 mln. eurų. Iškart kilo klausimas, juk čia didelė suma“, – pastebėjo jis.

ICO veikla, tai – pradinis virtualiosios valiutos žetonų ar kitokių vienetų platinimas, parduodant šiuos žetonus už virtualiąją arba realią valiutą, kai pateikus viešą pasiūlymą pirkti žetonus ar kitokius vienetus siekiama pritraukti kapitalo ar investicijų.

Didžiausi su Lietuva susiję ICO startuoliai – Britanijos mergelių salose registruota „Bankera“ (teigia surinkę 151,8 mln. JAV dolerių), Šveicarijoje registruota „Monetha“ (82 mln. dolerių), Lietuvoje registruota „WePower“ (40 mln. dolerių).

Bėda ta, kad FNTT tenka pasitikėti pačių įmonių teikiamais duomenimis. Negana to, net ir pačios įmonės ne visada žino, kas yra jų investuotojai (nes ICO dalyvauja su kriptovaliutomis, kurios yra anonimiškos).

Rizikų grupės

FNTT šiuo metu išskiria keturias su kriptovaliutomis susijusias rizikas.

Pirma – anonimiškumas, nes kriptovaliutos sektoriui nenustatyti naudotojų tapatybės nustatymo reikalavimai, be to, skirtingos kriptovaliutos siūlo skirtingą anonimiškumo lygį. Pavyzdžiui, bitkoinai suteikia dalį informacijos apie sandorį, todėl vadinamas pseudonimišku, „Monero“ – nesuteikia informacijos.

Kriptovaliutos adresas, piniginė, sandoris nėra siejami su konkrečiu asmens vardu ar kita ID informacija. Kriptovaliutos įsigijimo lėšų šaltinis nėra žinomas. Sandoriai kriptovaliuta atliekami naudotojams, paslaugų teikėjams fiziškai nesusitinkant.

Antroji rizika – paslaugų segmentacija, t.y. skirtingi subjektai skirtingose jurisdikcijose.

„Kriptovaliutų sandoriai dažnai atliekami sudėtingų struktūrų, apimančių keletą subjektų ir įrankių (keityklos, piniginės, serveriai ir kt.), esančių skirtingose valstybėse. Dalis kriptovaliutų sistemos komponetų gali būti laikomi jurisdikcijose, kurios nevykdo priežiūros, netaiko jokių reikalavimų ar yra nebendradarbiaujančios.

Tai reiškia, kad kriptovaliutų sistemos subjektų atsakomybė ir jų priežiūra yra neaiški, o vystantis sektoriui, keičiasi kriptovaliutų sandorių procesuose dalyvaujančių subjektų skaičius, jų tipai, rolės“, – aiškino M. Petrauskas.

Trečioji rizika – tarpvalstybinis sandorių pobūdis, kai kriptovaliutų sistemos prieinamos per internetą (įskaitant mobiliuosius įrenginius).

„Kriptovaliutų sistemos laisvai prieinamos per internetą, tai lengvas būdas pervesti lėšas per valstybių sienas apeinant tradicines lėšų pervedimo sistemas. Tarpvalstybinis kriptovaliutos sandorių pobūdis reiškia galimus naudotojus iš didelės rizikos valstybių (Sirija, Irakas, Iranas, Jemenas, Tunisas ir kt.) ir didelės rizikos naudotojus (nusikalstamų grupuočių narius, teroristus ir kt.) – net nežinant, kas kitoje sandorio pusėje“, – pasakojo FNNT atstovai.

Ketvirtoji rizika – decentralizuota sistema. Didžiausios kriptovaliutos neturi centrinės ją išleidusios įstaigos, todėl: nėra centrinės priežiūros institucijos, sandorių monitoringo trūkumas, nėra centrinio administratoriaus, kuris galėtų bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis tyrimuose ar turto konfiskavimo tikslais.

FNTT kriptovaliutas sieja ir su teroristų finansavimo rizika. „Europol“ tyrimas ją įvertino 2,9 balo iš 4.

M. Petrauskas sakė, kad atsižvelgiant į šias problemas Finansų ministerijai pateikti pasiūlymai ICO leidėjų, virtualių keityklų ir piniginių paslaugų teikėjų veiklos reglamentavimo.