„Mums labai svarbus dalykas, matant tą įspūdingą atlyginimų augimą, dėti visas pastangas, kad augtų ir darbo našumas. Jis auga, skaičiai neblogi, bet jeigu žiūrėtume vidutinį atlyginimą ir vidutinį darbo našumą, atlyginimai auga gerokai greičiau, o tai gali reikšti mūsų prekių nekonkurencingumą rinkose“, - „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo V. Sinkevičius.
Ministras sakė besidžiaugiantis, kad apdirbamojoje pramonėje, pasak jo, darbo našumas auga sparčiau nei atlyginimas, tačiau kituose sektoriuose yra atvirkščiai.
Paklaustas, ar mato galimų ekonominės krizės ženklų, V. Sinkevičius sakė, jog Lietuvai būtina analizuoti situaciją ir matyti aplinką, kurioje gyvename.
„Liūto dalis mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) ateina iš tarptautinės prekybos, eksportas yra labai svarbus, ir mes negalime tikėtis, kad kasmet eksportas augs taip, kaip praeitais metais - 17 proc.
Be jokios abejonės, mums nerimą kelia ir tie patys tarifų karai. Sakykime, JAV, nors ir pakėlė tarifus vos 4 proc. prekių, bet gavo lygiai tokį patį atsaką, ir jau yra buvusių situacijų prieš beveik gerą šimtmetį, kai tie tarifų karai privedė prie pasaulinės krizės“, - akcentavo ūkio ministras.
Tuo metu „Brexit“ susitarimas taip pat nėra pasiektas, todėl tai irgi gali reikšti tarifų augimą, pastebėjo V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus” šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) šių metų antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 035 eurų ir, palyginti su 2018 metų pirmuoju ketvirčiu, išaugo 3,5 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 846,7 euro ir padidėjo 3,7 proc.
Antrąjį ketvirtį didžiausią - 1 035 eurų - darbo užmokestį „ant popieriaus” gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 736,4 euro - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai, anksčiau skelbė Lietuvos statistikos departamentas.
