Susisiekimo ministerijos parengtomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą informacijos laisvės principo įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas rinkti, gauti bei skleisti informaciją.

Kol sprendimas nėra priimtas žurnalistai negali neatlygintinai prieiti prie oficialių duomenų. Tokia situacija tęsiasi jau kelias savaites.

„Kabinete daug kilo diskusijų, kaip tiksliai apibrėžti ir kam būtų panaudoti tie duomenys, tai, kad sudėlioti visus saugiklius, dar paprašė padirbėti ties tuo klausimu“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas: nuoširdžiai tikėjausi, kad sprendimas nebus atidėtas

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius DELFI teigė, kad dėl pataisų viskas buvo suderinta tiek su Susisiekimo ministerija, tiek su pačiu Registrų centru. Pasak jo, Vyriausybė buvo deklaravusi palaikymą, jog žurnalistai turi turėti priėjimą prie oficialios informacijos.

„Aš suprantu, kad politikams gali dažnai kilti klausimai ne šiaip apie žurnalistų tikslus, bet norėtųsi gal ir žinoti kokie straipsniai pasirodys. Aišku juokauju, o jeigu rimtai kalbant, tai direktyvos pakeitimai dėl privačių duomenų, kurie šiais metais gegužę įsigaliojo, jie numato nacionalinėje teisėje taikyti išimtis trims tikslams: mokslo tyrimo tikslais, žurnalistikos ir dar kažkokiu. Tai žurnalistikos tikslai apibrėžti ir labai aiškūs. (...) Yra įstatyme nustatyta, kas yra žurnalistai, kas yra žiniasklaidos priemonės.

Dainius Radzevičius

Atkreipsiu dėmesį, kad šiandien pagrindas tokio teisinio reguliavimo turėtų būti priėjimas prie informacijos, kuri nėra valstybinė ar komercinė paslaptis. Jeigu valstybės valdomos įmonės duomenys yra vieši, tik yra tam tikros sąlygos naudoti juos, tai manau, tikslas yra, kad žurnalistai apskritai gautų informaciją ir ją naudotų visuomenės informavimui. O jau kokia apimti, kokioje redakcijoje ir kiek darys, tai čia redakcijos nepriklausomumo klausimas, kuris, manau, savaime suprantamas ir gerbiamas turi būti. Ir turbūt neturi būti ataskaitų už kiekvieno duomens panaudojimą, nes tai jau būtų kišimasis į redakcijos veiklą“, – komentavo D. Radzevičius.

Seimo narių grupė turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 25 straipsnio pažeidimo: neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.
Advokatas Algimantas Šindeikis

Jis visgi tikisi, kad sprendimas atidėtas tik dėl techninių kliūčių ir jau greitai jį bus galima priimti.

„Prisipažinsiu nuoširdžiai, visą laiką tikiuosi, kad nebus to atidėjimo ir nepriėmimo, nes manau iš to naudos niekas neturės. Jei žurnalistai neturės priėjimo prie duomenų, galiu pasakyti, kad visi nukentės. Pirmiausia žurnalistikos kokybė apskritai, o tada ir visa visuomenė, politikai, tarnautojai. Nes jei informacija bus neteisinga ir netiksli, paremta spėlionėmis, o ne duomenimis, tai kas iš to tada? Bet kokie atidėjimai, mano galva, niekam nėra naudingi. Visi turėtų būti suinteresuoti, kuo greičiau priimti sprendimą, kad tikslūs duomenys būtų gaunami“, – mano D. Radzevičius.

Advokatas Algimantas Šindeikis feisbuke tvirtino, kad dėl to, jog trukdoma skleisti informaciją, galima net kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Seimo narių grupė turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 25 straipsnio pažeidimo: neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Mūsų visų interesas apginti žurnalistus, kad jiems nebūtų ribojamas priėjimas prie valstybinių duomenų bazių“, – rašo advokatas.

Premjero patarėjas: sprendimą tikimasi priimti kitą trečiadienį

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas DELFI patikina, kad sprendimo atidėjimas – trumpalaikis. Vyriausybės pozicija nesikeičia ir vis dar manoma, kad žurnalistai turi turėti nemokamą priėjimą prie duomenų.

„Praeitą savaitę ir su Registrų centro vadovu, susisiekimo ministru, premjeru buvo priimtas aiškus bendras sutarimas, kad iš tikrųjų tą faktą reikia išsiskaidrinti, kad duomenys būtų teikiami ne kas ką pažįsta, bet visoms žiniasklaidos priemonėms nemokamai. Tam, kad tai galėtume padaryti prireikė pusantros savaitės. Šiandien Rokas Masiulis jau atėjo su siūlymu į Vyriausybę, bet mūsų teisininkai pateikė išvadą, kad šis siūlymas prieštarauja keliems kitiems įstatymams, ir reikia susiderinti, kad tie prieštaravimai išnyktų. Niekas nesikeičia, mes tikimės, kad dar po savaitės tas klausimas bus išspręstas. Ministro pirmininko ir susisiekimo ministro pozicija, bei Registrų centro vadovo pozicija aiški, mes žurnalistams duomenis teiksime nemokamai, o nuo 2019 metų mes bendrai stengsimės kuo daugiau duomenų atverti visuomenei, bet reikia priimti įstatymą, kuris neprieštarautų kitiems teisės aktams. Dabar šioje vietoje, kadangi buvo greitai ruošiama, tai matosi, kad yra prieštaravimų ir priėmę tokį teisės aktą, vėliau krūvą problemų galėtume turėti“, – komentuoja S. Malinauskas.

Pasak jo, klausimų kilo dėl to, kaip žurnalistas panaudotų gaunamus duomenis, ar jie nebūtų parduodami ar perduodami tretiesiems asmenims.

Skirmantas Malinauskas

„Iš pradžių galvojome, kad gal į sutartis įdėti, kad duomenys nemokami, pasirašytų redakcijų vadovai ar direktoriai, kad mūsų žurnalistai ima duomenis, bet jie naudojami profesiniams reikalams, neatiduodami trečiosioms šalims. Jeigu žurnalistui asmeniškai reikia duomenų ar savo smalsumą patenkinti, kad taip nebūtų. Šioje vietoje mes galvojome, kad užteks tik sutarčių, bet teisininkai paaiškino, kad reikia teisinį pagrindą sukurti tokioms sutartims.

Kitas dalykas, norime, kad tai būtų žurnalisto profesiniam darbui skirta, kad nebūtų taip, jog kokia didelė bendrovė, kuri užsiima duomenų pirkimu iš Registrų centro, įsisteigia savo laikraštį ar nedidelį portalą ir sako, kad mes esame žurnalistai ir imame didelius kiekius duomenų, kuriuos kažkur panaudosime. Tai kad tų piktnaudžiavimų nebūtų, aiškiai pasakyta, kad būtų tik žurnalisto darbui nemokamai“, – sako S. Malinauskas.

Jis patikina, kad reikia dar vienos savaitės pašalinti kilusias technines spragas, atsižvelgti į teisininkų išvadą. Planuojama viską spėti iki kito Vyriausybės pasitarimo kitą trečiadienį.

Jei pataisos bus priimtos, žurnalistai galės neatlygintinai gauti aktualius ar istorinius duomenis apie juridinius asmenis, jų finansinės atskaitomybės dokumentus, nekilnojamąjį turtą. Juos gaus tik tie žurnalistai, kurie per paskutinius 12 mėnesių nėra padarę rimtų profesinių pažeidimų. Ministerija tikisi, kad nauja tvarka padės efektyviau kovoti su korupcija ir atskleisti valstybės interesų pažeidimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (125)