Griežtomis priemonėmis, taikomomis kioskams ir reklamai, didesniais mokesčiais pavyko prislopinti alkoholio vartojimą. Be to, smūgis buvo suduotas ir sovietinės eros kontrabandininkams, pasinaudojus maža gudrybe ir įvedus sudėtingas taisykles norintiesiems susikrauti turtą iš pigių svaigalų pardavimų.
Sergejus Studenikovas savo pirmąją žemų kainų alkoholinių gėrimų parduotuvę atidarė prieš dešimtį metų netoli Čeliabinsko pramoninio centro Uralo kalnų Azijos pusėje. Šiandien jo „Krasnoje & Beloje“ („Raudona ir Balta“) tinklas yra sparčiausiai auganti viena garsiausių mažmenininkių šalyje, jį sudaro 6700 parduotuvių 57 iš 85 regionų.
Tinklo pardavimai pernai šoktelėjo maždaug 50 proc. ir sudarė 215 mlrd. rublių (3,3 mlrd. JAV dolerių), o šiais metais jie padidėjo dar 40 proc., tad buvęs didmenininkas greitai tapo vienu iš naujausių Rusijos milijardieriumi, rodo „Bloomberg Billionaires Index“ (BBI) duomenys. Be to, finansuojamas valstybinių bankų, tokių kaip „Sberbank“ ir VTB, S. Studenikovas, jau pajutęs pelno skonį parduodamas nelegalią degtinę per devintąjį dešimtmetį vykdytą antialkoholinę kampaniją, teigia neketinantis sulėtinti savo tempų.
Jei ir toliau plėsis tokiais kosminiais tempais, „Krasnoje & Beloje“, arba „Red & White“, jau iki 2021 metų gali aplenkti mažmenininkes „Dixy“ ir „Auchan“ ir mesti iššūkį „Lenta“ dėl trečiosios vietos tarp Rusijos tinklų, skelbia „Infoline“, Sankt Peterburge įsikūrusi tyrimų grupė. Rinkos lyderės 5 ir „Magnit“, kurios metų metus tyrinėjo viena kitos strategijas, dabar susiduria su rimta konkurente, pasiskelbusia derybų meno meistre.
Paprastas S. Studenikovo verslas paremtas akcentu į didesnį gėrimų, ne maisto produktų, asortimentą. Produktų komplektas gali skirtis, tačiau prekių skaičius maždaug vienodas ir siekia maždaug 13000, iš kurių du trečdaliai sudaro alkoholis.
Toks modelis ne tik padeda S. Studenikovui susikrauti turtus, jis apverčia aukštyn kojomis visą prekybos tinklų pramonę, teigė „Infoline“ vadovas Ivanas Fediakovas.
„Alkoholis paprastai yra pelningiausia didžiausių maisto mažmenininkų kategorija, bet „Krasnoje & Beloje“ tiesiog ardo rinką, – sakė I. Fediakovas. – Ji siūlo platesnį alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų mažesnėmis kainomis asortimentą ir net parduoda maisto produktus, savo pusėn pritraukdama maisto produktų prekybos tinklus“.
Įprasta „Krasnoje & Beloje“ parduotuvė paprastai siūlo 800 rūšių alkoholinių gėrimų, įskaitant importuojamus produktus, tokius kaip „Corona“ alus, „Jack Daniel“ viskis ir „Barton & Guestier“ vynas, jeigu, žinoma, partijos kaina tinkama. Čia taip pat galima rasti maždaug 400 pagrindinių maisto prekių, tokių kaip kava, pienas ir dešra, taip pat cigaretes bei bet kuriuos kitus produktus, kurių kainą S. Studenikovui pavyksta gerai išsiderėti, kad ir kas tai būtų – kepsnių grotelės ar žaislai.
Šis magnatas garsėja intensyviomis nepalenkiamomis derybomis tiek su tiekėjais, tiek su savo daugiau nei 100 000 darbuotojų. Buvę pardavėjai, kuriems mokamas nuo 25 000 rublių (380 JAV dolerių) per mėnesį kai kuriuose regionuose, teigia, kad jiems dažnai kiekvieno mėnesio pabaigoje tenka sumokėti už neišparduotas prekių atsargas – tokią praktiką verslininkas gina, vadindamas ją motyvacine.
Netgi standartinės parduotuvės fasadas daugelyje regionų yra pigus – statybinių medžiagų plokštės nudažytos pusiau raudonai, pusiau baltai, tai suteikia parduotuvėms, kurių bendras plotas vos 80 kvadratinių metrų ir kurios prilygsta vidutiniam dviejų miegamųjų butui, tam tikrą sovietinį-retro stilių, atitinkantį patį prekės ženklą.
„Efektyviausias mažmenininkas yra tas, kuris siūlo ribotą asortimentą – pavyzdžiui, kaip „Aldi“ Europoje, – sakė S. Studenikovas. – Pernelyg didelis prekių pasirinkimas didina kainą ir tai galiausiai pajunta vartotojai.“
Naujai iškepto milijardieriaus nuomone, čia svarbu ne tik uždirbti pinigų. Jo tikslas pakeisti, jo žodžiais, „rusišką požiūrį į gėrimą“.
Vienas dalykas, skiriantis jį nuo konkurentų, yra tas, kad jis parduoda vynų rūšis, kurios jau įvertintos tarptautinių ekspertų. Ši paslauga didmeninę kainą padidina 30 proc., bet, pasak magnato, jam nuolat pavyksta parduoti aukščiausios kokybės markinį vyną už padorią kainą, tarkim, 15 dolerių už butelį.
Tokią atrankinę strategiją S. Studenikovas naudoja ir maisto prekyboje, ne tik vyno bei kitų įvairių produktų. Pavyzdžiui, jis parduoda „Jacker“, Malaizijos bulvių traškučius, vietoj „Kellog Co“ gaminamo geriau žinomo „Pringles“, nes jie daug pigesni, o kokybė panaši. Beje, jis neturi vietos pasiūlyti abu šiuos produktus.
Bet didžiausias nuolaidas S. Studenikovui siūlo alaus, plačiausio alkoholinių gėrimų segmento, distributoriai. „Krasnoje & Beloje“ siūlo tik nedidelį kiekį alaus, pagaminto Carlseberg A/S“, didžiausios alaus daryklos, veikiančios Rusijoje. Ji daugiau parduoda įvairias alaus rūšis, kurias gamina „Anheuser-Busch InBev SA“.
Per pastarąjį dešimtmetį, V. Putino didelėmis pastangomis, alkoholio vartojimas Rusijoje ženkliai smuko, ir vis dėlto rusai išgeria maždaug 80 proc. daugiau už pasaulinį vidurkį, 11,7 litro gryno alkoholio per metus, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Kaip skelbiama Jungtinių Tautų (JT) organizacijos naujausioje ataskaitoje, Rusijoje vis dar fiksuojamas „labai aukštas“ „sunkaus epizodinio gėrimo“ lygis.
S. Studenikovas tikino visiškai pritariantis griežtesnei pramonės kontrolei iš dalies dėl to, kad tokia strategija suduoda skaudų smūgį juodajai rinkai.
Griežtesnės taisyklės taip pat padėjo šiek tiek atitaisyti katastrofinę demografinę žalą, padarytą šaliai per praėjusio šimtmečio dešimtąjį dešimtmetį, kai ekonominė bei emocinė depresija nuo vyro amžiaus vidurkio atėmė šešerius metus.
„Alkoholis turėtų būti gyvenimo prieskonis ar atspalvis, – sakė S. Studenikovas. – Pažvelkite į Italiją ir Prancūziją, kur žmonės tik mėgaujasi vynu ir mirtinai nenusigeria.“
