Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos. O tai paveikė ir Lietuvoje veikiančius pensijų fondus.
„Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė – vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies – 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį – vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc. akcijų PF, vidutinės akcijų dalies PF – 3,45, mažos akcijų dalies – 1,76, konservatyvaus investavimo PF sumažėjo 0,06 proc.“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.
Grafike galima matyti, kaip keitėsi Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų pajamingumas per pusmetį, 5 metų laikotarpiu ir į kokį rezultatą yra lygiuojamasi. Matyti, kad per pirmąjį pusmetį 6 fondams pavyko pasiekti teigiamų rezultatų, tačiau žvelgiant į 5 metų laikotarpį, visų rezultatai yra teigiami ir artimi arba lenkia lyginamojo indekso rezultatus.
Iš Lietuvos banko skelbiamų rezultatų matyti, kad kol kas II pakopoje konservatyvaus investavimo pensijų fonde savo indeksą labiausiai lenkia „Aviva Europensija“, mažos akcijų dalies pensijų fonde – „Aviva Europensija plius“, vidutinės dalies akcijų pensijų fonde – „Aviva Europensija ekstra“, akcijų pensijų fonde rezultatais kol kas atsiliekama nuo lyginamojo indekso.
Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose – jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo – atitinkamai vidutiniškai po 1,3 ir 0,2 proc.
„Bendras svertinis visų PF vienetų vertės pokytis sudarė – 0,3 proc. Per pastaruosius penkerius metus visų PF vienetų vertė kasmet vidutiniškai didėjo nuo 1,2 iki 9,9 proc., daugiausia – akcijų PF vienetų vertė“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.
Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų. Vėlgi, ilguoju penkių metų laikotarpiu visų rezultatai teigiami ir artimi lyginamajam indeksui.
Duomenys rodo, kad fondai valdomi gerai
Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų – visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų. Tačiau iš pirmo 2018 metų pusmečio matyti tam tikra tendencija – kuo fondai yra mažiau rizikingi, tuo jie buvo labiau nuostolingi.
„Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis. Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Jis pabrėžia, kad pensiniai fondai nėra spekuliavimo instrumentas – negalima pusę metų pabūti viename, tuomet staiga peršokti į saugesnį.
Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus. Pirmasis parodo fondo rezultatą, o antrasis – į ką lygiuojamasi, kokia situacija rinkoje.
„Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8–10 proc. augimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės,, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, – teigia M. Dubnikovas.
M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų. Tačiau šiuo metu tokių tendencijų nematyti.
„Natūralu, kad fondas lenkiantis savo indeksą gali save tituluoti, kad yra gerai valdomas“, – sako jis.
Planuojama pensijų reforma, sako analitikas, neturėtų daryti įtakos pačių fondų rezultatams. Pažymėtina tik tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mažės II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai, tad keliomis dešimtosiomis proc. punkto gali padidėti kaupiančiųjų lėšos.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis pensijų fondą?
Fondo rizikingumą patariama rinktis pagal amžių. Kuo toliau pensinis amžius, tuo į rizikingesnį fondą galima investuoti. Tačiau artėjant pensiniam laikotarpiui, likus 7–10 metų, į akcijų fondus investuoti nebepatariama, nes įvykus kokiam finansų rinkos sukrėtimui, fondai gali nespėti atsistatyti.
Tuomet jau renkantis konkretų fondą M. Dubnikovas pataria pažvelgti į skelbiamą vidutinį lyginamojo indekso pokytį ir vidutinį vieneto vertės pokytį: ar lyginamojo indekso pokytį fondo rezultatas aplenkia, ar atsilieka.
„Jeigu norėtume įsivaizduoti, kiek čia galima uždirbti, tada reikėtų žiūrėti į atskiras rizikos grupes. Pavyzdžiui, imame konservatyvią („Aviva Europensija“, „Swedbank Pensija 1“, „Luminor pensija 1“, „INVL STABILO II 58+“, „SEB pensija 1“ – DELFI). Ten vidutinis metinis vieneto vertės pokytis per 5 metus siekia nuo 0,4 proc. iki 2,4 proc., tai čia iš esmės ir yra rėžis, kiek žmogus pasirinkęs tokio tipo fondą gali tikėtis uždirbti“, – komentuoja investicijų analitikas.
Pagal fondų rizikingumą pajamingumas didėja daugmaž 2 proc., skaičiuoja M. Dubnikovas. Jis prideda, kad apie matomas grąžas reikia kalbėti tuo atveju, jei žmogus pasirinktame fonde išbus ilgai, pageidautina 20 metų.
„Pavyzdžiui, šiandien jaunuolis pasirenka akcijų fondų ir po dviejų metų įvyksta finansų krizė. Tai natūralu, kad jis neuždirbs tų savo 8 proc., o turės -20 proc., jei kažkas subyrės. Bet tada vyks atsistatymas ir jis turėtų sugrįžti prie tos sumos, kuri artima tam vidurkiui“, – sako M. Dubnikovas.
Lietuviai nelinkę prisidėti prie pensijos daugiau nei 2 proc.
M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad II pakopos pensijų fondų turto vertė jau viršija 3 mlrd. eurų, o kaupime dalyvauja beveik 1,3 mln. Žmonių. Palyginimui III pakopoje valdomo turto vertė siekia apie 100 mln. eurų, dalyvauja beveik 60 tūkst. žmonių.
„Galime kalbėti, kad II pakopa yra didžiausias finansinis instrumentas, kurį naudoja žmonės. Tad reikia būti atsargiam reformuojant šią sistemą, nes tai liečia daug žmonių.
Įdomu, kad III pakopoje teturime 100 mln. Eurų. Galime sakyti, kad šita suma yra per maža Lietuvai, nes reiškia, kad savanoriškai žmonės nekaupia pinigų. Žmogus norėdamas sukaupti senatvei turi mažiausiai 10 proc. atsidėti savo turimų pajamų. Akivaizdu, kad žmonės daugiau 2 proc. nelabai nori skirti ir dalyvių skaičius III pakopoje tikrai per mažas. Aišku, šioje vietoje nematome dar gyvybės draudimo, nes gyvybės draudimas šiuos skaičius kiek pakoreguotų“, – DELFI teigia M. Dubnikovas.
Iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų taip pat pastebima, kad ne pusantro proc. pensijų fondų dalyvių per pirmąjį pusmetį nekeitė savo pasirinkto fondo. Iš vienos pusės, kaip sako M. Dubnikovas, yra gerai, kad žmonės „nešokinėja per fondus“. Tačiau tai gali reikšti ir kitą variantą.
„Tai rodo, kad jie nelabai ir domisi savo investicijomis, nes kiek daugiau nei 1 proc. pakeitę fondus reiškia, kad absoliučiai niekas nieko čia nekeičia, pasirašo sutartis ir važiuoja. Jei 1 proc. pakeitė, tai 99 proc. nieko nekeitė, jei jie nieko nekeitė, labai abejoju, ar galima traktuoti, kad yra išprusę finansiškai žmonės, greičiausiai jie tiesiog nesidomi“, – mano investicijų analitikas.
Siūloma atsižvelgti į dar du rodiklius
Lietuvos bankas po publikacijos atsiuntė DELFI komentarą, kuriame patariama atsižvelgti į dar porą rodiklių, nagrinėjant pensijų fondų veiklą.
Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus specialistė Dalia Juškevičienė DELFI pažymi, kad pensijų kaupimas yra ilgas procesas, tad veiklos rezultatai turėtų būti vertinami per pakankamai ilgą laikotarpį. Patariama atsižvelgti į vidinį grąžos rodiklį.
„Jis yra skaičiuojamas 3, 5 metų laikotarpiui ir nuo veiklos pradžios, laikoma, kad asmuo gavo vidutines pajamas ir visą laiką turėjo draudžiamųjų pajamų nuo kurių skaičiuojamos įmokos. Imami du scenarijai, jei asmuo kaupė primokėdamas savo lėšomis (2+2+2 įmokos režimas) ir jei kaupė tik su Sodros įmoka (buvo pervedami tik 2 proc.).
Siūlytina pensijų fondų vidinę grąžą lyginti per tą pati veikimo laikotarpį. Sakykime pastarieji 5 metai buvo palankūs akcijų fondams, tačiau jei vertinsime rezultatus per 14 metų (šis laikotarpis apėmė ir 2008 m. finansų krizę), tai turėsime pilnesnį vaizdą, kuris apima visą ekonominį ciklą. Vis dėlto, yra fondų, kurie buvo įsteigti vėliau, todėl norint juos palyginti, tenka žvilgtelėti ir į trumpesnio laikotarpio rezultatus (3 ar 5 metų)“, – paaiškina D. Juškevičienė.
Be to, labiau besidomintiems pensijų kaupimu siūloma atkreipti dėmesį į standartinį nuokrypį – rodiklį, kuris parodo apskaitos vieneto vertės kintamumą.
„Kuo reikšmė didesnė, tuo labiau svyruoja pensijų fondo vieneto vertė, tuo didesnė rizika dalyviui. Iš esmės geresnis fondas yra tas, kuris su tuo pačiu ar panašiu kintamumu, galėjo pensijų fondo dalyviui pasiūlyti didesnę grąžą. Jei fondas su dideliu kintamumu, grąžos neuždirbo arba uždirbo gerokai mažesnę, nei kiti, vadinasi toks portfelis nebuvo pakankamai efektyvus. Besidomintiems pensijų fondo rezultatais, pravartu pasigilinti ir pensijų fondo turtą sudarančias priemones – bent du kartus per metus pensijų kaupimo bendrovė atskleidžia pensijų fondo portfelio sudėtį. Taigi turint laiko ir noro galima išsamiai išnagrinėti skirtumus ir suprasti, grąžos ar nuostolio priežastis“, – sako D. Juškevičienė.
Ji nurodo, kad pensijų kaupimo bendrovės sudaro pensijų fondų portfelius paskirstydamos investicijas į skirtingus regionus, sektorius, atsižvelgdamos į protingo investavimo principus, pirmiausiai teikdamos prioritetą rizikos išskaidymui.
„Vis dėlto, kai kurios pensijų kaupimo bendrovės didesnį svorį suteikia, pavyzdžiui, besivystančioms rinkoms, iš to atsiranda ir didesnė grąžą, o kartu ir didesnė rizika, jei laiku iš tų rinkų nepasitraukiama“, – nurodo D. Juškevičienė.
Papildomus rodiklius galima rasti čia. Beje, pristatoma ir naujiena, kad kad su pensijų reforma į Lietuvą atkeliaus ir privalomi gyvenimo ciklo fondai.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jauni asmenys kaupia pernelyg konservatyviai, tikėtina, kad kaupimas gyvenimo ciklo principu padės ilguoju laikotarpiu sukaupti daugiau, nei laikantis pasyvios ir konservatyvios investavimo strategijos. Vyresniems žmonėms gyvenimo ciklo fondai gali padėti išvengti didesnių svyravimų prieš išeinant į pensiją. Dar labiau ribojami pensijų fondo valdymo mokesčiai irgi yra palankūs pensijų kaupimo dalyviui“, – informuoja Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus specialistė.
Lietuvos banko duomenimis, į II pakopą pensijų kaupime 2018 m. pirmąjį pusmetį įsitraukė 17 211 gyventojų. 2018 m. viduryje Lietuvoje veikė 26 II pakopos pensijų fondai.
2018 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikė 12 III pakopos pensijų fondų. Asmenų, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonde, skaičius per 2018 m. pirmąjį pusmetį padidėjo 1 255 dalyviais.
Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 92,44 mln., dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, – 46,96 mln., o valstybė jiems papildomai pervedė 48,20 mln. eurų. O III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln. Eur.
