Į DELFI kreipėsi UAB „Šilko tekstilės“ direktorius Gintautas Strolys. Pamatęs, kad į Lietuvą grįžta jam ne vieną tūkstantį eurų skolingas dizaineris jis tvirtino nematąs kito kelio nei viešumas. Pasak jo, bankrutavus dizainerio įmonei šis išvengė skolos mokėjimo, o dabar toliau verčiasi ta pačia veikla, be to, atvažiuoja ir toliau reklamuojasi Lietuvoje.
Iš atsiųstų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad iš viso 2016 metais dizaineriui parduota audinių už 7550,55 eurus. Pasak G. Strolio, jie audinius pardavė Prancūzijoje registruotai bendrovei „Irakli SAS“, parašus ant sąskaitos sudėjo pats Irakli Nasidze. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad įmonė taip ir nesusimokėjusi bankrutavo.
„Gavome iš Prancūzijos institucijos pranešimą, kad jūs esate vieni iš tiekėjų, o įmonė bankrutavo. Mes supratome, kokie tie procesai ir kaip viskas vyksta. Kalbėjau su savo draugais advokatais, jie sako, ką tu ten išpeši, jei jie bankrutavę. Būtų čia Lietuvoje viskas, viskas daug paprasčiau būtų. O čia reikia važiuoti į Prancūziją, 50 tūkst. eurų skola būtų, tai verta važiuoti.
Čia klausimas, koks bankrotas. Nes žinot, bankrutuoja, o po to su kita įmone dirba toje pačioje Lietuvoje, nes įmonės prancūziškos. Jeigu jie bankrutuoja ir su visais atsiskaitę būna, tai viskas tvarkoje. Kada žmonės bankrutuoja tam, kad bankrutuotų specialiai, nes gavo kažką tai... Turėjo savo gerą vardą susikūręs, o geras vardas pasirodo nieko nereiškia. Jei jis ateityje naujas kontoras atidarinės, tai reikia pranešti savo bendruomenei, kad tas žmogus yra rūgštinis. Ir dar kai su juo kalbi, tai jis kalba, kad čia ne aš“, – DELFI pasakojo G. Strolys.
Pasak jo, pinigų jis jau ir nebesitiki atgauti, nes telefonu kalbant dizaineris jam yra rėžęs, kad jis nekaltas, čia skolingi jo partneriai ir jis asmeniškai neatsiskaitys. Visgi G. Stroliui kyla klausimas, ar toks dizaineris toliau turėtų būti kviečiamas į prestižinius renginius Lietuvoje, ar neturėtų būti kvestionuojama jo reputacija.
„Tai reputacijos klausimas. Labai retai būna, kad atgausi pinigus, nebent jam reputacija tikrai labai svarbi. Tada taip, džiugu būtų, nes vis tiek buvo dirbama. Dirbi, kad sukurtum pridėtinę vertę sumoje, o kai iš tavęs akivaizdžiai tyčiojasi, apie ką tada šnekėti.
Jis sako, kad čia mano partneriai skolingi. Sakau, kad jūs patys pasirenkate partnerius ir darote su jais veiklą, tai nešate dalinę atsakomybę to, ką darote. Tai vadovėlinis aferizmas. O dabar dalyvauja vaikams skirtame renginyje, sukuria fainų amplua. Mes kalbame apie dalykus, kurių galbūt kai kas nežino. Norime juos ištraukti vien tik dėl to, kad kitam taip neatsitiktų, nes aš kaip suprantu, jis toliau toje srityje darbuosis“, – sako G. Strolys.
Dizaineris: aš asmeniškai nieko neskolingas
DELFI susisiekė su pačiu dizaineriu Irakle Nasidze. Išgirdęs, kad bus klausinėjama apie bankrutavusią įmonę „Irakli SAS“ ir likusią skolą „Šilko tekstilei“, dizaineris atsisakė ką nors komentuoti šią tema.
„Nieko nekomentuosiu šia tema. Jei žmogus nori ką nors išsiaiškinti, tegul pasiima kokių nors rimtesnių žmonių. Aš asmeniškai niekam nieko nesu skolingas“, – , DELFI teigė jis.
Patikslinus, kad jo įmonė visgi liko skolinga, I. Nasidze atsakė: „Prašau gal galime nekalbėti šia tema. Neturiu tam laiko. Jeigu nori, tegul pats paskambina dar kartą. Pasakysiu atvirai, manęs tai visai nejaudina. Jis gali nors ir milijoną žurnalistų atvežti“.
Kiek daugiau dizaineris pasisakė paklaustas, kokie jo tolimesni planai Lietuvoje.
„Planų turiu milijoną. Aš labai dažnai būnu Lietuvoje. Dievinu ir myliu Lietuvą, tai mano trečia tėvynė. O G. Strolys toks žmogus, net nežinau kaip apibūdinti – rėkia kaip moteris. Kodėl turėčiau jo klausyti? Tegul nusiramina, juk galima ir kitaip su žmonėmis bendrauti. Aš neketinu tokiu tonu su kuo nors kalbėti“, – DELFI sakė dizaineris.
Reikalavo atlygini skolą iš labdaros fondo
Dizaineris Irakle Nasidze šiemet pakviestas į jau ketvirtus metus organizuojamą labdaros renginį „Gerumo Haute Couture“. G. Strolio teigimu, būtent šią informaciją pamatęs jis ir sunerimo, kad tokie žmonės kviečiami į tokius labdaros renginius.
Šio labdaros renginio tikslas padėti sudėtingą vaikystę išgyvenantiems vaikams, lankantiems Kauno vaikų dienos centrus. Viena organizatorių, Jolanta Sadauskienė, teigė sulaukusi skambučio iš UAB „Šilko tekstilės“ vadovo dėl renginio garbės svečio I. Nasidze neapmokėtų skolų.
„Negaliu komentuoti privačių santykių. Jeigu ponui Stroliui kažkas skolingi yra, tai kaip ir kiekvienas save gerbiantis verslininkas ir vyras, aš manau, jis turėtų pasisamdyti Prancūzijoje advokatą, o ne skleisti kažkokius marazmus. Jis man skambino šituo klausimu, mane labai sukrėtė tas skambutis, nes aš netikiu, kad žmonės gali šitaip elgtis. Jis mane pradėjo šantažuoti, kad jūs susimokėkite iš labdaros pinigų, tą ką suaukos žmonės vaikams, kažkokias skolas. Jei jis žmogus turi skolų, neišspręstų reikalų, tai būkit vyrai susitarkite tarpusavyje, yra teismas tam.
Jis nori svetimomis rankomis susigrąžinti kažkokias skolas, ar taip daro garbingi verslininkai? Atsiprašau, bet tam yra teismas. Visus klausimus sprendžia Prancūzijos teismai“, – DELFI komentavo J. Sadauskienė.
Ji mano, kad tai tiesiog bandymas privačius interesus perkelti į kitą erdvę, o pati dizainerio garbe neabejoja.
„Jis bendradalis kažkokioje įmonėje ir aš tikrai nesigilinau ten. Man neįdomu šitai. Aš žaviuosi menu, man patinka jo menas, jis kuria Paryžiuje 25 metus, reguliariai madų savaitėje pristato. Tai jau savaime už save kalbantys faktai. Jei žmogus neturi pinigų nusisamdyti Prancūzijoje advokato, kad išspręstų šitai ir nori spręsti labdaros renginio sąskaita, svetimame darže ir svetimomis rankomis, aš nežinau, kas šiuo atveju labiau susikompromitavęs. Mano supratimu, Iraklis labai garbingas žmogus“, – įsitikinusi J. Sadauskienė.
Savo ruožtu G. Strolys tikina, kad tikrai nereikalavo skolos jam atlyginti iš labdaros lėšų.
„Ne, gink Dieve, nesakiau. Jei ir buvo kalba, tai sakiau, kad jei jau jis neturi, o jį taip vertina, tegu susimeta kažkas ir užmoka. Nes sakau, kad jo reputacija kenčia. Buvo kitas klausimas, kaip daryti labdarą su žmogumi, kuris neturi reputacijos. Tai aš tą suprantu, kad darbai jo labai geri, gali būti ir labai gražus žmogus, bet jo reputacija labai bloga“, – mano G. Strolys.
Advokatas: nereikėjo delsti
Advokatas Laurynas Kasiulynas portalui DELFI pakomentavo, ar įmanoma atgauti skolą iš jau bankrutavusios įmonės. Pasak jo, galimybių nedaug, tačiau viskas priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra bankroto procedūra.
„Jeigu įmonė jau išregistruota, tai tada tikrai nėra šansų iš pačios įmonės atgauti, o jei neišregistruota, esant tam tikroms aplinkybėms, terminas, per kurį turėjo būti kreiptasi, gali būti pratęstas. Aišku, aš dar paklausčiau, o kodėl buvo delsiama, jei 2016 metais skola, o dabar 2018 metų pabaiga. Tai ir kreditoriai turi domėtis, o nelaukti metų dviejų“, – sako jis.
Advokatas pripažįsta, kad daugiau gali tekti išleisti teisininkų paslaugos negu bus atgauta pinigų suma.
„Lietuvoje vidutiniškai kreditoriai atgauna 7 proc., tai jei aš turėjau 8 tūkst. vidutiniškai galiu tikėtis atgauti 80 eurų. Kiek teko girdėti, užsienyje tie procentai šiek tiek didesni. Ir taip, jeigu procesas Prancūzijoje, ten mokant prancūzų kalbą gal galima pačiam kažką sutvarkyti, bet jei net kalbos nemoki ir neturi jokių ten pažįstamų ar konsultantų, man atrodo, kad tie kaštai tikrai būtų galimai didesni to viso proceso“, – teigia advokatas.
L. Kasiulynas prideda, kad tam tikrais atvejais įmanoma skolą atgauti ir iš konkretaus asmens, tačiau tik tuo atveju, jei asmuo buvo ne tik akcininkas, bet ir vienas iš direktorių, o taip pat atliko nelegalius veiksmus, yra atsakingas už padidėjusias skolas.
„Tai tokia galimybė yra, bet vėlgi ji nėra automatiška. Jeigu tas akcininkas yra tik akcininkas, nedalyvavo aktyviai valdyme, tai ir nėra atsakingas, nes tokia akcininko esmė: tu tiesiog įdedi pinigus ir rizikuoji tik pinigais, o ne visu savo turtu“, – informuoja advokatas.
