Savivaldybės atstovai teigia negalintys komentuoti šio tyrimo atskirų išvadų, kadangi tokiu būdu prisidėtų prie jo legitimizavimo. „Šios situacijos analogas – jeigu alkoholio gamintojai pradėtų tirti valstybės institucijų veiklą dėl alkoholio prekybos laiko ribojimo įvedimo“, – paaiškina jie.
Šiemet Vilniuje vykstančių kai kurių daugiabučių namų administratorių rinkimų tema viešojoje erdvėje dėmesio sulaukia ne pirmą kartą. Vidurvasarį nuskambėjo taip vadinamas „influencerių“ skandalas, kai mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas socialiniame tinkle „Facebook“ atskleidė, kad rašytojas Andrius Užkalnis ir komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis už atlygį skleidžia kitų inicijuotą informaciją.
A. Užkalnis tai pripažino, teigė taip elgęsis pirmą kartą, atsiprašė, o gautus pinigus paaukojo labdarai. S. Vaitulionis tuomet situacijos nekomentavo. Kiek vėliau K. Žukauskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino pastebėjimais apie laikraščiuose „Vakaro žinios“, „Lietuvos rytas“ ir „Vilniaus diena“ pasirodžiusią beveik identišką informaciją.
„Visuose trijuose straipsniuose, kurie pristatomi kaip originalūs žiniasklaidos kanalų kūriniai, skundžiasi tie patys du veikėjai: Justiniškėse gyvenanti Marija Gergelienė ir Fabijoniškėse gyvenantis Aleksandras Levickis“, – rašė mero patarėjas.
Mano būstas
„Vilniaus daugiabučių namų administratorių atrankos pažeidimų antikorupciniame kontekste tyrimo ataskaita“ pavadintą dokumentą DELFI atsiuntė „Mano būstas“ atstovas. Būtent šiai grupei priklausančios įmonės sudaro beveik trečdalį asociacijos „Lietuvos būsto rūmai“ narių.
Asociacijai priklauso devynios Vilniuje pastatus administruojančios įmonės, iš kurių keturios yra „Mano būsto“. Tai – „Pašilaičių būstas“, „Lazdynų būstas“, „Žirmūnų būstas“ ir „Antakalnio būstas“.
„Lietuvos būsto rūmų“ nariais yra ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, tiesiogiai suinteresuotos šia rinka bei savivaldybės organizuojamų rinkimų rezultatais, todėl kvestionuotini ne tik jų parengto tyrimo rezultatai, bet ir pats tyrimas, jo atlikimo forma, naudojami šaltiniai bei daromos išvados“, – rašoma savivaldybės komentare DELFI.
Įtaria konkrečius darbuotojus
„Lietuvos būsto rūmų“ ataskaitoje teigiama, kad daugiabučių administratorių rinkimų metų paaiškėjo skandalingų faktų.
„Dalis gyventojų negavo balsavimo biuletenių, nepriklausomi stebėtojai neįleidžiami į balsų skaičiavimo komisiją, savivaldybės Būsto skyriuje, atsakingame už rinkimų procesą, dirba iki tol administravimo įmonėje, taip pat dalyvaujančioje atrankoje, dirbę valstybės tarnautojai, kiti buvę savivaldybės specialistai įsidarbino rinkimuose dalyvaujančiose administravimo įmonėse, kurios po pirmojo rinkimų turo pasiekė stebėtinai gerų rezultatų“, – rašoma dokumente.
Toliau paaiškinama, kad kalbama apie buvusią vieno iš rinkimuose dalyvavusių administratorių „Admi“ darbuotoją E. Š., šiuo metu dirbančią savivaldybėje ir buvusią savivaldybės darbuotoją Z. K., šiuo metu dirbančią įmonėje „Verkių būstas“.
Savivaldybės atstovai DELFI nurodė, kad jie negali kontroliuoti, kur įsidarbina buvę darbuotojai, ir taip pat netikrina kiekvieno pretendento į savivaldybės darbo vietas buvusių darboviečių.
„Jeigu darbuotojas darbo vietoje daro nusižengimus – tam galioja tiek savivaldybės vidinės tvarkos taisyklės, tiek Lietuvos įstatymai. Konkrečiu atveju nė vienas esamas ar buvęs savivaldybės darbuotojas nedarė įtakos administratorių rinkimų rezultatams“, – teigiama jų atsakyme.
Keliasdešimt pažeidimų
„Lietuvos būsto rūmų“ ataskaitoje iš viso pateikiama 19 į keturias grupes suskirstytų rinkimų pažeidimų.
Tarp korupcijos pažeidimų minima, tai, kad (I) už savivaldybei priklausančius butus buvo balsuojama be jokios aiškios tvarkos, balsuojančių asmenų sprendimai galėjo būti įtakoti trečiųjų asmenų, susidarė sąlygos korupciniams ryšiams; (II) savivaldybės darbuotojai galimai sukūrė išskirtines sąlygas kai kuriems administratoriams; (III) net esant akivaizdiems faktams, kad dalyje biuletenių yra suklastoti gyventojų parašai, savivaldybė šias aplinkybes ignoravo ir nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl tyrimų inicijavimo; (IV) savivaldybė nesudarė galimybės gyventojams, net jiems to prašant, skaičiuojant balsus dalyvauti balsų skaičiavimo komisijose ir įsitikinti tinkamu balsų skaičiavimu.
Tarp organizacijos pažeidimų: (I) visuotinės administratorių atrankos organizavimo laikotarpis neatsitiktinai parinktas tuo metu, kai jis gali tapti patogiu įrankiu artėjančių rinkimų agitacijoje, todėl bus naudojamas politiniams interesams patenkinti; (II) balsavimo biuleteniuose pateiktas vienintelis administratorius skiriantis požymis, t.y. jų paslaugų įkainiai, tuo tarpu visi kiti esminiai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai turėtų ir galėtų rinktis namo administratorių, apskritai nėra nurodomi; (III) savivaldybė neužtikrino tinkamos bei viešos komunikacijos apie vykdomą administratorių atranką, ribojo administratorių teisę agituoti gyventojus dėl konkretaus administratoriaus pasirinkimo bei raštu uždraudusi administratoriams perduoti savivaldybei jiems gyventojų atiduotus balsavimo biuletenius, tačiau vėliau kai kuriuos iš jų vis tik priėmė ir įskaitė; (IV) balsavimo biuleteniuose pateiktas vienintelis administratorius skiriantis požymis, t.y. jų paslaugų įkainiai, pagal kuriuos gyventojai turėtų pasirinkti administratorių, yra klaidinantys, neatitinkantys realiai administratorių kiekvienam namui siūlomų individualių tarifų; (V) savivaldybė organizavimo administratorių atranką tuose namuose, kuriuose neturėjo teisės jų organizuoti; (VI) savivaldybė riboja teisės aktais savininkams garantuojamą teisę patiems laisvai, be savivaldybės įsikišimo, priimti sprendimus dėl namo administratoriaus keitimo.
Tarp balsavimo biuletenių pateikimo pažeidimų: (I) skelbimai apie vykstančią administratorių atranką išplatinti gerokai pavėluotai, t.y. jau prasidėjus ar įpusėjus balsavimui; (II) dalis namų savininkų apskritai negavo balsavimo biuletenių, todėl neturėjo net teorinės galimybės balsuoti; (III) dalis namų savininkų balsavimo biuletenius gavo gerokai pavėluotai, t.y. jau prasidėjus ar įpusėjus balsavimui, daliai iš jų balsavimo terminas buvo pratęstas, tačiau ne visiems; (IV) balsavimo biuleteniai buvo pateikti ne gyventojams, o administratoriams; (V) balsavimo biuletenių negavo kitų patalpų savininkai; (VI) e-balsavimui skirta savivaldybės pašto dėžutė neveikė.
Galiausiai, tarp balsų skaičiavimo pažeidimų: (I) savivaldybė pametė dalį gyventojų balsavimo biuletenių; (II) savivaldybė nesilaikė savo pačios sukurtų taisyklių bei sudarė galimybę balsų bei biuletenių klastojimui; (III) savivaldybė priėmė balsavimo biuletenių kopijas, nors buvo nurodžiusi, kad jų kopijas daryti draudžiama.
Kaip jau minėta, savivaldybės atstovai šių teiginių nekomentavo, teigdami, kad nenori jų legitimizuoti.
„Primename, kad šie rinkimai rengiami pagal Vyriausybės nustatytą tvarką tam, kad vilniečiai galėtų patys nuspręsti, kas prižiūrės jų namą. Per pirmąjį rinkimų etapą juose dalyvavo net 23 tūkst. vilniečių, tai parodo, kad ši galimybė rinktis jiems aktuali. Per pirmąjį etapą rinkimai įvyko 438 daugiabučiuose namuose“, – pridūrė jie.
Namo administratorius skiriamas 5 metų terminui, tačiau gyventojai gali jį pasikeisti ir nelaukdami šio termino pabaigos, jei bent ketvirtadalis namo butų savininkų raštu kreipiasi į savivaldybę.
Sužinoti, ar jūsų daugiabutis dalyvauja administratoriaus rinkimuose galima adresu https://daugiabuciai.vilnius.lt/ langelyje „Namo paieška“ įvedus savo adresą.
