Valstybės kontrolė „pamatavusi“ šalies temperatūrą priėjo išvados, kad būtina didinti rezervą sunkmečiui. Pastebėta, kad ankstesni neutralūs išorės rizikos veiksniai tampa neigiami.

„Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje ir išaugusios kietojo „Brexito“ tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos valstybėms narėms ir naujai susikūrusios Italijos Vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių Europos Sąjungoje. Vidaus rizikos veiksniai yra daugiausiai susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybės ir skurdo suvaldymo iniciatyvomis“, – rašoma Valstybės kontrolės išvadose.

Iš paskelbtos diagramos matyti, kad artėjantį sunkmetį pranašauja užimtumo ir nedarbo lygiai.

Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama

„Parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla: didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – teigia fiskalinės institucijos vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.

Mauricas: jei nedarysime nesąmonių, galime neblogai išsisukti atėjus naujai krizei

Prognozuojant artėjantį sunkmetį reikėtų atsižvelgti į daugiau rodiklių, DELFI sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pritaria, kad svarbu sekti darbo užmokesčio ir infliacijos augimą, ką Valstybės kontrolė braižydama „temperatūros“ grafiką ir padarė, tačiau nemažiau svarbu atkreipti dėmesį į nekilnojamojo turto (NT) sektorių.

„Ekonominis ciklas tampriai koreliuoja su kredito ciklu, kuris savo ruožtu koreliuoja su turto kainų augimu. Tai rodikliai, kurie padeda nuspėti arba bent jau įspėti apie artėjančią krizę. Jie dažniausiai būna susieti su NT kainų augimu, žiūrimas NT ir nuomos kainų santykis arba NT kainų ir pajamų santykis, arba įperkamumo indeksas.

Jei išdalinsi pinigus į kairę ir į dešinę, keistoms iniciatyvoms, tai nusipjausime šaką ant kurios sėdime, ką, beje, sėkmingai padarėme ir prieš pirmą krizę.
Žygimantas Mauricas

Dar svarbus išorės balansas, nes užimtumas gali didėti, kadangi mūsų įmonė sėkmingai eksportuoja į užsienio rinkas, eksportuojami produktai paklausūs dėl technologinių pokyčių ir investicijų. Tuomet tai nereiškia, kad didėjantis užimtumas reiškia artėjančią krizę. Tai gali reikšti, kad Lietuvoje daugėja investicijų, žmonių užimtumas auga. Juolab, kad jis vis dar santykinai žemas, lyginant su ES vidurkiu, nekalbant apie Šiaurės šalių vidurkį.

Trečias dalykas, kas yra krizės indikatorius – kreditavimo augimas. Tiek viešojo, tiek privataus sektorių. Viešojo sektoriaus matome, kad skolos lygis Lietuvos mažėja. O privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis labai žemas. Ir netgi įvertinus paspartėjusį kreditavimo augimą, vis tiek pastaraisiais metais kreditas auga šiek tiek lėčiau negu bendras vidaus produktas (BVP). Pokriziniu laikotarpiu suestėjome, suvokietėjome ir esame pakankamai atsargūs ir pasiruošę krizei. Vienai iš geriausiai pasiruošusių šalių pasaulyje“, – mano ekonomistas.

Jis prideda, kad dabar svarbiausia išnaudoti dar porą metų besitęsiantį ekonomikos augimo ciklą, o ne prikrėsti nesąmonių išlaidaujant. Pasak jo, visos išlaidos turėtų būti skirtos kurti ilgalaikį tvarumą, pritraukti investicijas, kad būtų sukuriama aukštesnė pridėtinė vertė. Taip pat daugiau investuoti turėtų vietinės įmonės, tai leistų pasiruošti didėjančiam darbo užmokesčiui. Prie neigiamų pavyzdžių jis pamini pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maisto produktams, paramą jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose.

Žygimantas Mauricas

„Vis tiek prognozuojama, kad pasaulio ekonomika lėtės 2019–2020 metais. Tai mes tada galime pakankamai neblogai išsisukti net atėjus naujai krizei. Bet jei išdalinsi pinigus į kairę ir į dešinę, keistoms iniciatyvoms, tai nusipjausime šaką ant kurios sėdime, ką, beje, sėkmingai padarėme ir prieš pirmą krizę“, – sako Ž. Mauricas.

Jis prideda, kad krizės židinys šiuo atžvilgiu nėra lokalus – daugiausia grėsmių kyla iš JAV ir Azijos šalių rinkų. Tad jei krizė ir nuvilnys, ji neturėtų sukrėsti Lietuvos taip smarkiai kaip 2009 metais.

JAV ekonomika burbuliuoja, jau yra grėsmė, kad ji arba yra perkaitusi arba perkais artimiausiu metu dėl vykdomos labai agresyvios fiskalinės politikos: viešojo sektoriaus deficitas šiemet sieks apie 5 proc., kitais metais netgi kažkiek didesnis gali būti. Tikrai kelia nerimą. Akcijų kainos vėl aukštame lygyje, lūkesčiai labai geri, NT kainos padidėjusios. Šiandien ekonominė situacija gera, bet labai daug nesubalansuotumų ir kažkada ateityje bus blogai. Pagal tam tikrus indikatorius tai galimai sulėtėjimas ženklus 2020 metais gali ateiti, arba pasibaigus D. Trumpo kadencijai, nes vis tiek kažkas turės veržtis diržus.

O Europa atrodo pakankamai neblogai. Likęs pasaulis: Rusija, Indija, Kinija, Brazilija, PAR su vis didėjančiais iššūkiais susiduria, nes pinigai iš tų šalių bėga į JAV. Ir dar prie to prisideda prekybos karas. Iš ten ir gali ateiti krizės bangelė ir pasiūbuoti Vakarų laivą“, – DELFI komentavo jis.

Rojaka: 2019 metais krizės dar nebus

Ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebi, kad šis „temperatūros“ grafikas perspėja valdžią, kad nors dabar situacija ir nebloga, ateityje viskas gali pasikeisti. Pasak jos, tai yra signalas, kad nebūtų papildomo išlaidavimo.

Jeigu tendencijos tęsis, matyt, Lietuva ir neišbristų sausa iš šitos balos.
Jekaterina Rojaka

„Ką iš esmės prognozuoja dabartinė politika, tai nuo kitų metų matysime dar didesnių išlaidų socialinėms reikmėms. Kadangi Valstybės kontrolė gali duoti kryptį, tai yra signalas, kuris primintų valdžiai, kad iš esmės situacija yra nebloga, bet viskas gali pasikeisti. Praktiškai mes ir pasaulyje, ir euro zonoje matome tam tikrų ženklų, kad dabartinė stabili ir tvaraus augimo situacija gali pasikeisti. Nors 2019 metai turėtų būti augimo metai, bet rizikos veiksnių atsiranda vis daugiau. Tai ir „Brexit“, ir politiniai nestabilumai, ir prekybos karas, ir iš esmės ekonominės politikos sprendimai, kurie didina neapibrėžtumą, kas savo ruožtu gali pakenkti ekonominiam aktyvumui ir investicijoms. Tą jau pajuto euro zona ir jeigu tendencijos tęsis, matyt, Lietuva ir neišbristų sausa iš šitos balos“, – DELFI komentuoja J. Rojaka.

Jos nuomone, kitais metais krizė dar nekils. Be to, tokios mažos kaip Lietuvos ekonomikos paprastai krizę patiria ne dėl vidinių veiksnių. Didžiausias pradinis impulsas ateina iš išorės.

„Tuomet, jei duota pradžia tai atitinkamai atsiranda ir vidinės problemos. Jos visada egzistuoja. Viena jų, kad mes gyvename procikliškai finansų prasme, nesugebame išlaikyti tam tikrų pajamų papildomų atsargų forma. Mūsų fiskalinis gyvenimas skiriasi nuo estiško pavyzdžio, kai jie praktiškai kiekvieną papildomą eurą gaunantį per pajamas atsideda, o mes išleidžiame. Tai pagrindinė idėja šios „temperatūros“ diagramos – priminti apie fiskalinę drausmę“, – teigia ekonomistė.

Ji pastebi, kad nors diagramoje ir užfiksuoti pavojai darbo rinkoje, vis dėlto situacija yra kitokia nei 2008 metais.

Jekaterina Rojaka

„2008 metais užimtumo lygis buvo gerokai mažesnis negu jis yra dabar. Šiuo metu užimtumo lygis auga, bet reikėtų priminti, kad užimtumo lygis Lietuvoje vis dar mažesnis nei Skandinavijos šalyse. Lygiai taip pat kaip ir gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis: jis šiuo metu raudonuoja ir esame ties rekordo riba, bet vėlgi jis mažesnis nei standartiškai išsivysčiusiose šalyse. Mūsų tiek darbo rinka, tiek naudojamas kapitalas nėra tokio lygio, kad mes galėtume gauti visą naudingumą iš jo. Tai dar yra vietos kur augti.

Be to, kalbant apie darbo rinką ir naująjį kapitalą, mes privalome judėti, negalime sėdėti ir dirbti su ta pačia forma, kurią turėjome anksčiau. Mes turime lipdyti visiškai naujus indus, visiškai naujus gaminius. Darbo rinkos plėtra turėtų būti ne tik naujų investicijų atėjimo linkme. Žinoma, tam tikrų pokyčių įvyko ir imigracijos srityje. Daug daugiau žmonių šiandien į Lietuvą atvažiuoja nei tai buvo prieš penkerius ar septynerius metus, prieš krizę. Tai matyt šios dvi kryptys galėtų eliminuoti tas rizikas. Bet jei nustotų eiti investicijos ir verslo aplinka pasidarytų mažiau palanki naujoms darbo vietoms kurtis, tuomet atsidurtume nepavydėtinoje situacijoje, kuomet ekonomikos augimas pradėtų stagnuoti“, – sako ji.

Valstybės kontrolė savo išvadose pataria, kad siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtinas tolimesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę. Teigiama, kad dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų.

Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (325)