Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino susirašinėjimą su vienu iš didžiųjų tiekėjų. Šiame susirašinėjame aprašyta, kokie santykiai Lietuvoje egzistuoja tarp tiekėjo ir prekybininko. S. Malinauskas užtušavo tas pokalbio vietas, kurios leistų identifikuoti tiekėją, kad šis nenukentėtų. DELFI pateikia nuotraukose aprašytą istoriją.
„Prieš (užtušuota) firmos (užtušuota) kvietimu teko lankytis Amsterdame. Užėjome į vieną iš nuolaidų tipo parduotuvę, pažiūrėti kaip atrodo tokio tipo parduotuvės Olandijoje. Paklausėme mus lydėjusio darbuotojo, su kokiu antkainiu šis prekybos tinklas parduoda (užtušuota). Jis atsakė, kad su 12–13 proc. Tuo metu labai didelių akcijų metu „Maximos“ antkainis nebūdavo mažesnis nei 25 proc., normaliai 35–50 proc., (užtušuota), 50–70 proc. (užtušuota). Lietuvos prekybos tinklų maržos visada būdavo didžiausios iš trijų Baltijos šalių.
Žodžiu, „Norfa“ nusimetė kainas 15 proc. savo sąskaita praktiškai nuo visų prekių, t.y. iš savo pelno ir iš mūsų nieko neprašė. Po kelių dienų „Maximos“ prekių grupės vadovas kviečiasi pas save „ant kilimėlio“ ir klausia, kokios čia vyksta nesąmonės ir, kodėl „Norfoje“ mūsų kainos mažesnės. Mes sakome, kad mes ne prie ko ir mes prie to neprisidedame. O mums pasako, kad jeigu nesusitvarkysime kainų ir jos nebus kaip buvo, bus apribotas mūsų prekių pirkimas į „Maximos“ tinklą. Žodžiu, tai tęsėsi kelias savaites, kol mes susitarėme su „Norfa“, pažadėdami jai papildomas nuolaidas, kad „Norfa“ atstatytų kainas į buvusį lygį.
Ir tai vykdavo nuolat. „Maxima“ nuolat stebėdavo rinką, net ir rajonų parduotuves, ir siųsdavo mums perspėjimus apie netinkamas kainas. Jeigu neskubėdavome reaguoti, tada būdavome baudžiami. Mano informacija, t.y. faktai yra 5 metų senumo. Aš neabejoju, kad tai vyksta ir dabar, kadangi prekybos tinklų antkainiai nesumažėjo.
Geras pažįstamas (užtušuota) duonos kepyklos savininkas. Vėliau jis šį nepelningą verslą pardavė. Pasak jo, didžiųjų tinklų antkainiai ant duonos gaminių 70–100 proc.“, – rašoma žinutėse skirtose S. Malinauskui, kurias jis paviešino feisbuke.
Premjero patarėjas: žmonės bijo kreiptis į Konkurencijos tarybą
S. Malinauskas portalui DELFI patikino, kad nebijo tokios informacijos viešinti, įvardijant konkrečius prekybos tinklus, kadangi remiasi patikrintu šaltiniu. Be to, pasak jo, jis ne kartą apie tokias situacijas diskutavo su prekybos tinklų vadovais viešai ir niekas jokių teisinių pretenzijų neturėjo.
„Akivaizdu, kad jei toks dalykas vyko nei vienam, nei kitam prekybos tinklui tai garbės nedaro. Naivu tikėtis, kad dabar prekybos tinklai ims viešai skalbtis savo baltinius ir viešinti savo problemas, bet man atrodo, tam yra valstybinės institucijos“, – teigė jis.
Jis prideda, kad nors ir istorija yra penkerių metų senumo, tačiau verslininkas pateikė ir naujesnį kepyklos pavyzdį. Be to, anot S. Malinausko, į jį kreipėsi ir daugiau verslininkų pasakodami panašias istorijas.
„Man pasakoja, kad žmonės vengia kreiptis į Konkurencijos tarybą (KT), nes sako kad nėra apsaugoti, jei tik būtų pradėtas tyrimas, informacija greitai pasiektų prekybos tinklus ir užsidarytų jų durys, jie nebegalėtų daugiau vystyti savo verslo. Ir ta situacija yra nuolatinė, besikartojanti. Reikia labai gerai pagalvoti, kaip suteikti tą apsaugą, anonimiškumą. Jeigu mes kalbame apie vieną produktą, galbūt galime visą prekių grupę tikrinti neišskiriant vieno ir panašiai.
Bet aš išgirdau kaltinimą iš KT pirmininko pavaduotojos, kad aš meluoju. Tą patį pakartojo ir L. Vilimas, kad žino situaciją ir meluoju. Tai man neliko nieko kito, kaip paviešinti informaciją ir parodyti, kad tai nėra išgalvota situacija. Ir vėlgi man toliau žmonės rašo, pasakoja ir net šiandien jau teko susitikus apie tai kalbėtis“, – tikina S. Malinauskas.
Portalui DELFI jis sakė, kad jam atrodo akivaizdu, jog tikrai egzistuoja praktika daryti spaudimą teikėjams, kad nebūtų kitur tiekiama mažesne kaina. Jam keista, kodėl Konkurencijos taryba nesugebėjo to apčiuopti.
„Esminis dalykas, kodėl aš miniu „Maximą“, nes mes turime 70 proc. koncentraciją. Yra prekybos tinklai, kurie mažiukai ar tik įžengę į Lietuvą ir plečiasi kaip „Lidl“, ir yra vienas didžiulis istoriškai susiformavęs prekybos tinklas, kuris užima 40 proc. rinkos, kuris turi pačią didžiausią derybinę galią su tiekėjais. Prisiminkime šūkį: „Jei tavęs nėra „Maximoje“ tavęs nėra niekur“. Tai iš tikrųjų labai didelė problema. Kai tu turi tokią rinką, kuri labai koncentruota ir joje labai mažai dalyvių, o vienas labai labai didelis. Jei pasižiūrėtume į visą prekybos pelnų pyragą, tai trys ketvirtadaliai iš to keliauja „Maximai“. Tai konkurencija lemiama būtent šio rinkos dalyvio.
Iš tikrųjų didžiausias prekybos tinklas galėtų naudotis savo masto ekonomija ir jis natūraliai galėtų daryti spaudimą ne tik savo tiekėjams, bet ir savo konkurentams. Tai yra paspausti kainomis. Galėtume matyti, kad ateina koks „Lidl“, arba yra „Norfa“, „Rimi“, „Iki“ o „Maxima“ kaip didžiausias žaidėjas galėtų prispausti, kad mes pasiūlysime mažiausią kainą, pas mus ateis. Dabar statistika rodo, kad taip nėra ir žmonės taikosi prie to kainų lygio“, – komentavo jis.
S. Malinauskas taip pat priminė, kad didžiausio prekybos tinklo pavadinimas buvo atsidūręs ir šalia „MG Baltic“ koncerno vardo, kuomet Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete buvo nagrinėjamas verslo poveikio politikams darymas.
„Kilo daug klausimų, ar tas koncernas negauna išskirtinių sąlygų iš didžiausio prekybos tinklo savo parduotuvėms. Tai, mano žiniomis, buvo į KT pirmininką dėl to kreiptasi, bet, kiek suprantu, tie tyrimai iki šiol nėra pradėti“, – pridėjo jis.
Premjero patarėjas sako, kad Vyriausybės paruoštu planu nesiruošiama reguliuoti rinkos, tačiau siekiama stiprinti tą pačią Konkurencijos tarybą, vartotojų apsaugą, didinti skaidrumą.
„Viliuosi, kad ta pati Konkurencijos taryba, kuri dabar abejoja mano žodžiais, pasiūlys kokių priemonių jiems trūksta, kad verslininkai nebijotų pas juos eiti, kad jie daugiau informacijos gautų ir kai kuriais atvejais net galėtų užbėgti įvykiams už akių ir pasakyti, ar tikrai nederinamos kainos, ar neatsiranda papildomi ribojimai“, – DELFI sakė jis.
Prekybos tinklai į diskusijas nesivelia: „Norfa“ – ne rinkimų kampanijos dalyvis
S. Malinausko paviešintoje istorijoje minimi du prekybos tinklai. Jų abiejų buvo paprašyta įvertinti šią informaciją.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernesta Dapkienė teigė, kad korektiška komentuoti tik tuos atvejus, kai yra žinomos visos aplinkybės.
„Atsiprašome, tačiau nenorime vertinti informacijos, kurios negalime patikrinti, nes nėra pateikiami konkretūs faktai ir aplinkybės, neįvardijamas tiekėjas.
Galime patikinti, kad savo veikloje laikomės vidinio Verslo etikos kodekso, kuriuo vadovaujamės santykiuose su darbuotojais, visuomene bei verslo partneriais. Betarpiškai laikomės šalyje galiojančių teisės aktų ir puoselėjame dalykiško bendradarbiavimo kultūrą. Stipriname ir toliau stiprinsime bendradarbiavimą su tiekėjais, kad būtų palaikomi konstruktyvūs dvišaliai santykiai“, – atsakyme rašė ji.
Perklausus, ar nebus papildomo komentaro dėl paviešinto įrašo ir kokią tai žalą gali turėti prekybos tinklo reputacijai, atsakyta, kad kol kas komentaras tik toks.
Kitas minimas prekybos tinklas – „Norfa“. Tačiau ir jo atstovas spaudai nebuvo kalbus šia tema. Kaip jis teigė, „Norfos mažmena“ nėra rinkimų kampanijos dalyvis.
„Norfos mažmena“ nekomentuos gando, net jeigu tą gandą skleistų aukšti pareigūnai (ypač, jei tai vyksta privačiai, socialiniuose tinkluose). Bendrovė visuomet pasirengusi oficialiai atsakyti į visus kompetentingų institucijų ar pareigūnų oficialius klausimus dėl bet kurio įmonės veiklos aspekto.
„Norfos mažmena“ nėra rinkimų kampanijos dalyvis ir neketina dalyvauti svetimose informacinėse kovose“, – DELFI rašo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Konkurencijos taryba ragina kreiptis: užtikrins anonimiškumą
Konkurencijos tarybos (KT) pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė tvirtina priešingai nei premjero patarėjas S. Malinauskas. Pasak jos, KT užtikrina anonimiškumą. Tiesa, šis anonimiškumas įteisintas tik nuo 2016 metų, ankstesniais metais galiojusiuose teisės aktuose anonimiškumas nebūdavo užtikrintas.
„Konkurencijos taryba dar 2014 m., atlikusi Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (MPĮNVDĮ) įgyvendinimo stebėseną, atkreipė dėmesį, kad to meto teisės aktai neužtikrino tiekėjams anonimiškumo, todėl jie vengė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl didžiųjų prekybos tinklų nesąžiningų veiksmų. Mes pasiūlėme keisti MPĮNVDĮ ir numatyti, kad skundus pateikusių maisto prekių ir gėrimų tiekėjų tapatybės būtų užslaptintos. Ši nuostata įstatyme įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d. Po šių pasikeitimų tiekėjus raginame kreiptis į Konkurencijos tarybą ir pateikti skundus el. paštu mazmenine.prekyba@kt.gov.lt. Konkurencijos taryba užtikrina visišką tiekėjų tapatybės apsaugą“, – komentuoja ji.
J. Šovienė prideda, kad iš skirtų baudų matyti, jog KT reaguoja į pažeidimus mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Primename, kad už MPĮNVDĮ pažeidimus Konkurencijos taryba yra nubaudusi didžiuosius prekybos tinklus: 2012 m. – UAB „Palink“ bausta 360 000 litų bauda, 2014 m. – bendrovėms „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ solidariai skirta 90 000 litų bauda, 2015 m. „Rimi Lietuva“ nubausta 73 000 eurų bauda, teismas ją panaikino, bet pripažino, kad prekybos įmonė pažeidė įstatymą“, – DELFI komentuoja ji.
Tačiau konkrečiau S. Malinausko paskelbtos istorijos KT pirmininko pavaduotoja nekomentuojama, nes istorija nėra pilna: tam tikros dalys užtušuotos, neatskleidžiamos visos detalės.
„Nesant galimybės įvertinti įrašų fragmentų autentiškumo bei juose minimų veiksmų konteksto, komentuoti juose minimų veiksmų teisėtumo negalime. Visgi raginame visus asmenis, taip pat ir valstybės pareigūnus, apie galimus įstatymų pažeidimus kuo skubiau pateikti informaciją Konkurencijos tarybai, o ne dalytis abejonėmis viešai, – tai apriboja galimybes surinkti įrodymus ir užkerta kelią nustatyti pažeidimus“, – teigia J. Šovienė.
