Viešojoje erdvėje žinučių apie greit kilsiančią krizę matyti vis daugiau – į tai reaguoja ir gyventojai. Tačiau banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ramina – nors artėjančios krizės ženklų išties yra, Lietuva dabar yra kaip niekad gerai pasiruošusi.
Ne tik žmonių galvose: krizė išties gali kilti
DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad apie 41 proc. žmonių mano, kad krizė kils jau šiemet arba kitąmet.
Kita vertus, beveik trečdalis respondentų įsitikinę, kad krizės nebus, o 26 proc. teigė neturintys nuomonės.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas sako, kad šis rodiklis gali būti suformuotas pasisakymų apie krizę gausos viešojoje erdvėje.
„Mes apie tai gauname daug informacijos iš viešosios erdvės, ir kuo daugiau kalbama apie galimą krizę, tuo labiau žmonės mano, kad ji kils.
Netgi jeigu nėra jokio ekonominio pagrindo krizei, jei apie tai daug kalbama – taip manančiųjų procentas staigiai išauga. Netgi sakoma, kad krizę galime įsikalbėti“, – pastebi jis.
I. Zokas taip pat atkreipia dėmesį, kad teigiamai dažniau atsakė 36–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų gyventojai. Anot jo, tai rodo, kad būtent šis segmentas daugiau domisi verslo naujienomis, ekonomistų apžvalgomis.
Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kad apklausos rezultatai tik pademonstruoja, jog gyventojams krizė iš galvos niekada ir nebuvo dingusi.
„Mes turėjo eilę krizių: 2008–2009 m. buvo didžiausia finansų krizė, toliau buvo valstybių skolos krizė, tada 2014–2015 m. kilo Rusijos krizė, tam tikras sukrėtimas dėl stipraus kainų kilimo Lietuvą ištiko praėjusiais metais , todėl iš žmonių galvų krizė niekad ir nebuvo pasitraukusi, ir tai juntama jų vartojimo elgsenoje, taupyme, nes daugiau taupome, mažiau vartojame, esame atidesni.
Tačiau ekonomistas neslėpė, kad galimos krizės ženklų išties matyti.
„Vakarų pasaulis, čia kalbu apie Vakarų Europą ir JAV, tikrai atrodo gerai, netgi kai kur labai gerai, pavyzdžiui, JAV. Todėl, be abejo, atsiranda tokių minčių, kad po labai gero laikotarpio ateina ne toks geras, yra cikliškumas.
Be to, objektyvių priežasčių, galinčių privesti iki ekonomikos sulėtėjimo ar net globalinės krizės, – atsiranda.
Tai – prekybos karai, kylančios palūkanų normos, laukiantys dideli iššūkiai besivystančioms rinkoms, t. y. Rusijai, Brazilijai, Turkijai. Ta poliarizacija tarp Vakarų ir ne Vakarų auga, o tai gali lemti ne tokį gerą scenarijų ir patiems Vakarams“, – sako jis.
Nors Lietuva krizei puikiai pasiruošusi, gyventojai mano kitaip
Apklausa rodo, kad nors aukštesnio išsilavinimo ir pajamų lietuviai labiausia tiki, kad krizė tuoj ateis, Lietuvos pasirengimą galimam sunkmečiui jie vertina optimistiškiau nei likusioji dalis.
Vis dėlto taip manančiųjų procentas yra nedidelis. Tik 3 proc. galvoja, kad Lietuva pasiruošusi krizei, dar 8,4 proc. nėra tokie užtikrinti ir mano, kad Lietuva labiau pasiruošusi, nei nepasiruošusi.
Kad Lietuva ekonominiam sunkmečiui visiškai nepasiruošusi mano net 40,3 proc. respondentų, o 38,1 proc. svarsto, kad labiau ne nei taip.
Vis dėlto Ž. Mauricas teigia, kad tokie nuogąstavimai ne visai pagrįsti, nes valstybė yra sukaupusi „finansinių lašinių“.
„Manau, tą lemia 2008–2009 m. skaudi patirtis ir žemas pasitikėjimas valdžios institucijomis. Žmonės, deja, nepelnytai nuvertina mūsų šalį.
Bet faktai tokie, kad tiek fiskalinės drausmės įstatymas, kuris labai apribojo išlaidavimą pastaraisiais metais, tiek atsargi namų ūkių plėtra ir ganėtinai nemažas taupymas, atsidėjimas juodai dienai tikrai pavertė Lietuvą iš vienos labiausia nepasirengusių krizei į vieną labiausiai pasirengusiųjų tiek ES, tiek pasaulyje.
Iš tikrųjų situacija kardinaliai skirtinga, ir, manau, kad tai labiau emocinis įvertinimas, kurį lėmė 2008–2009 metai“, – svarsto jis.
Jaučiasi nepasiruošę, nes nepasitiki valstybės institucijomis
Apklausoje taip pat buvo klausiama, kaip respondentai vertina savo ir savo šeimų pasiruošimą krizei.
Atsakymai atskleidė, kad labiausia tam pasiruošusios jaučiasi moterys, 26–35 metų aukštesnio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų atstovai.
Tačiau vėlgi tokių nėra daug. Tik beveik 3 proc. respondentų mano krizei tinkamai pasiruošę, o 17,3 proc. atsakė, kad greičiau taip.
Kad jų šeimos visiškai nepasiruošusius krizei atsakė beveik 40 proc. respondentų. 31 proc. labiau jaučiasi nepasiruošę, o apie 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
I. Zokas sako, kad tam yra dvi priežastys.
„Visų pirma, tą lemia socialinio saugumo jausmas. Lietuva jiems nėra gerovės valstybė kaip Skandinavijos šalys, kur žmonės tiki, kad jei jie nukentės asmeniškai, jais vis tiek pasirūpins valstybė.
Lietuvoje žmonės mano, kad gali pasitikėti tik savimi ir galbūt artimaisiais, nes pagalbos iš valstybės greičiausia nebus.
Antra, nors bendrai ekonominiai rodikliai šalies yra neblogi, vis tiek daugumos žmonių pajamos nėra didelės, jie nesukaupia atsargų – tų finansinių lašinių, kad galėtų jaustis saugiai.
Tačiau Ž. Mauricas, paklaustas, ar reikėtų išsiugdyti įprotį taupyti ir ruoštis krizei, nebuvo kategoriškas: „Čia daug platesnė diskusija, kas turi tą funkciją atlikti.
Kadangi pasitikėjimas valstybės institucijomis yra žemas, o jos pačios deda mažai pastangų, kad jį pagerintų, žmonės interpretuoja tą klausimą taip, kad krizės metu jie bus palikti vienui vieni – be jokios pagalbos, socialinės apsaugos mechanizmo ir kiekvienas turės kovoti už save.“
Dalinai jie turi tam pagrindo, nes būtent 2009–2010 metais buvo sumažintos pensijos, nedarbo draudimo išmokos, vėliau buvo daromi visokie pakarpymai.
Tai papildomai sukelia nepasitikėjimą išgyventi galimą krizę, ir tai yra blogai, nes žmonės moka mokesčius, kurie keliauja ir socialinei apsaugai, iš kurios jie nieko nesitiki“, – teigia jis.
Daugumą 2008 m. kilusi krizė palietė itin skaudžiai
Apklausoje klausta ir apie jau praėjusią 2008 metų finansų krizę ir kaip ji paveikė šeimas.
Penktadalis teigė, kad sunkmetis stipriai sumažino jų pajamas. 15,5 proc. respondentų pažymėjo, kad jie ar kiti namų ūkio nariai neteko darbo.
Taip pat beveik penktadalis tvirtino, kad krizė juos paveikė, tačiau nestipriai.
Įdomu, kad vyrai dažniau nurodė dėl krizės sumažėjusias pajamas, o netekusios darbo dažniau nurodė moterys.
I. Zokas svarstė, kad vyrai tiesiog galėjo geriau prisitaikyti prie tuometės padėties: „Šiaip vyrai darbo rinkoje išsilaiko labiau, tiesiog jeigu yra situacija, kad šeimoje vienam reikia nedirbti, dažniausiai tas nedirbantis žmogus yra moteris. Gerai tai ar blogai – kitas klausimas, bet taip atsitinka.
Kita vertus, valstybinėje tarnyboje, biudžetinėse įstaigose dirba daugiau moterų, pavyzdžiui, mokyklose, gydymo įstaigose, todėl daug jų turėjo išlikti darbo rinkoje, manau, tai labiau palietė privatų verslą.“
Ž. Mauricą šie duomenys taip pat suglumino: „Labai keista, nes statistika rodo atvirkščiai. Viešajame sektoriuje dirba daug didesnis procentas moterų, kuriame atleidimų nebuvo tiek daug, o nemažai vyrų dirbo transporto, statybų sektoriuose, kuriuos krizė palietė bene labiausia.
Taigi atsakymai pakankamai keisti, nors galimai jie tokie, nes darbą praradę vyrai emigravo, taigi tikėtina, nesudalyvavo, šioje apklausoje“, – šmaikštavo ekonomistas.
18,3 proc. žmonių teigė finansiškai per krizę išvis nenukentėję, o 18,5 proc. neprisiminė arba neatsakė.
„Žvelgiant iš sociologinės pusės, daugiausia neturėjo nuomonės būtent jauniausi respondentai, nes pradėjo jau 10 metų, į suaugusiųjų pasaulį jau įsiliejo visiškai kita karta, kuri tuo metu buvo vaikai ar paaugliai. Todėl jų santykis su krize visiškai kitoks, negu tų, kurie per krizę jau buvo aktyvūs darbo rinkos dalyviai“, – pastebi I. Zokas.
6,5 proc. žmonių teigė, kad jiems arba jų šeimos nariui dėl krizės teko palikti šalį ir emigruoti.
I. Zokas svarsto, kad tai labiausia galėjo paliesti mažesnių pajamų gyventojus arba tuo metu buvusius jaunus žmones.
„Emigracijos banga keliauja su krize su krize, mes, lietuviai, išvis labai migruojanti tauta, ir pirmiausia tai turbūt susiję su pajamomis.
Kitas aspektas – amžius, nes tie jauni žmonės, kurie tada neturėjo šeimos ir darbo, tačiau jau mokėjo kitas kalbas, kaip anglų kalbą, jiems buvo lengviau emigruoti. Ir tai yra skaudžiausias aspektas“, – teigia jis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų rugpjūčio 23–31 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
