Ketvirtadienį dalyvaudamas laidoje „DELFI Diena“, jis komentavo, kad Lietuvoje kainų situacija yra labai įvairi.
„Kalbant apie tarptautiniu mastu prekiaujamus dalykus, pavyzdžiui, degalus – jų kainą apsprendžia ne naftos kaina, kuri praktiškai visiems vienoda (išskyrus kelias šalis, kur degalai subsidijuojami: Venesuelą, Iraną), o akcizų skirtumai. Tai yra pačios valstybės politika“, – sakė jis.
Kita vertus, ekonomistas pastebėjo, kad Lietuva turi seną ir rimtą bėdą dėl drabužių ir avalynės kainų.
„Taip yra dėl to, kad Lietuva gyvena prastoje pusiausvyroje. Iš vienos pusės, gali turėti strategiją, kai bandai su nedideliu antkainiu parduoti daug, arba su dideliu – mažai. Lietuva jau kelis metus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal šiuos dalykus“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie paslaugų kainas, R. Kuodis nurodė, kad jas apsprendžia darbo užmokestis.
„Kaštai, nes našumas daugmaž panašus kirpėjo ir Norvegijoje, ir Lietuvoje. Tačiau darbo užmokesčiai skiriasi. Kadangi pastaruoju metu gana smarkiai augo darbo užmokestis, apie 10 proc. per metus, todėl tose vietose, kur našumą padidinti sunku arba neįmanoma, visa tai vienas prie vieno perėjo į didesnes kainas“, – aiškino jis.
R. Kuodis taip pat priminė, kad Lietuvos rinka yra santykinai nedidelė, ypač regionuose, kur žmonių mažėja.
„Ten labai sunku išsilaikyti ir ta strategija bandyti didinti kainas, nes mažėja pirkėjų niekur neveda. Žmonės šiais laikais mobilūs, gali nulėkti iki miesto, į didesnę parduotuvę“, – pridūrė pašnekovas.
R. Kuodis dar sakė, kad būtų gerai, jei Seimo nariai patys suprastų, jog tai, kuo jie užsiima, didžiąja dalimi yra korupcija.
„Pernelyg užsižaista asmeniniais įsižeidimais, komisijomis, smulkmenų aptarinėjimais – kur ir už kieno pinigus pirktas kuris nors paltas“, – sakė jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad politikai labai dažnai viešuosius išteklius naudoja asmeninėms reikmėms.
„Nesvarbu – ar jos politinės, savo reitingų vaikymasis ir siekis išlošti rinkimus bet kokia kaina. Dabar viskas primena smėlio dėžę, kur drabstosi smėliuku vienas kitam į akis, o tuo metu rimtos reformos nėra daromos“, – kalbėjo R. Kuodis.
R. Kuodis dėstė, kad Vyriausybė pirmiausia turėjo imtis svarbiausių dalykų, o tik po to žaisti su smulkmenomis.
„To smulkmeniškumo Seime, Vyriausybėje pakankamai daug. Galima savaičių savaitėmis aptarinėti kieno nors paltus, smulkius draudimus, bet šalis turi rimtų iššūkių: mokesčių reikalai, sveikatos apsauga.
Žinoma, ministras Aurelijus Veryga ryžtingai bando daryti tam tikrus dalykus, todėl natūralu, kad susiduria su pasipriešinimu, patyčiomis. Tačiau vaikų sveikatinimas mokyklose duodant pilnavertį maistą – niekas, būdamas sveiko proto, negali kvestionuoti to. Aišku, yra įvairių lobistinių grupių, kurios per savo žiniasklaidą bando tai vaistų politikai daryti įtaką, tai – maisto reikalams“, – svarstė jis.
Ekonomistas sakė, kad kai kurie ministrai jam atrodo visai simpatiškai, tačiau kiti tik plaukia pasroviui ir jokių reformų nesiima.
„Šita Vyriausybė bando save pozicionuoti kaip regionų partija, bet nedaro būtinų dalykų, tarkim, mokyklų tinklo optimizavimo.
Esu parašęs programinį kodą, kaip visada nemokamai atidavęs Vyriausybei – kaip bešališkai optimizuoti mokyklų tinklą taip, kad sistema veiktų geriau. Dabar gerai neveikia, nes dėl demografinių dalykų turime per daug mokyklų, per mažai mokinių vienam mokytojui. Bet jei politikai nusprendžia, kad kol bus vienas mokinys mokykloje, mes jos neuždarysime, tai yra ne tik ekonominis neefektyvumas, tai yra ir korupcijos forma.
Tie žmonės rūpinasi savo reitingais viešojo intereso sąskaita. Tokių dalykų toleruoti nelabai išeina“, – kalbėjo R. Kuodis.
Kitas jo įvardytas klausimas – universitetų jungimas. „Ar mes rūpinamės universitetų „isteblišmento“ išgyvenimo iki pensijos klausimu, ar vaidiname kažkokią pseudoautonomiją (kai sako: duokit pinigų, bet nemokykit gyvent)“, – svarstė jis.
Dar viena problema – kad politikai prisiima nuopelnus, kurie jiems nepriklauso.
„Pavyzdžiui, politikai mėgsta girtis, kad sumažino šilumos kainas, bet tą sumažinimą lėmė koks nors naftos atpigimas prieš kelis metus, kuris sumažino dujų kainą.
Arba vaiko pinigai. Akivaizdu, kad didžioji jų dalis pakeitė tai, ką žmonės seniau gaudavo per papildoma neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nesakau, kad tai viens prie vieno, bet reikia aiškiai įvardinti“, – sakė R. Kuodis.
Visą „DELFI Diena“ laidą galite žiūrėti čia:
