„Šią savaitę pasirašysiu kreipimąsi – siūlymą dvylikai didžiųjų investuotojų, kalbant apie ES valstybes, kurie turi prekybos tinklus, atvykti investuoti į Lietuvą, nes šiuo metu Vyriausybės sprendimai leidžia drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, turėti gerą grąžą, ir tie sprendimai bus padaryti“, – trečiadienį po susitikimo su didžiųjų Lietuvos prekybos centrų vadovais žurnalistams sakė premjeras.
Portalo retail-index.com duomenimis, didžiausi prekybos mažmenininkai Europoje yra Vokietijos „Schwarzx“, Prancūzijos „Carrefour“ ir Jungtinės Karalystės „Tesco“. Toliau sąraše yra Vokietijos „Aldi“, „Metro“, „Edeka“, „MediaMarkt“ ir „Rewe“, Prancūzijos „E.Leclerc“, „Auchan“ ir ITM, Jungtinės Karalystės „Sainsbury“ ir „Morrisons“, JAV „Walmart“, Šveicarijos „Migros“.
S. Skvernelis, praėjusį penktadienį susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pakvietė į Lietuvą ateiti Vokietijos prekybos tinklą „Kaufland“.
Lietuvoje nuo 2016 metų veikia Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Jį ir „Kaufland“ valdo ta pati Vokietijos mažmeninės prekybos grupė „Schwarz Gruppe“.
Trečiadienį Lietuvos premjeras dar kartą pažadėjo skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą. Jis teigė nesutinkantis su prekybininkų nuomone, jog Lietuva – mažiausių kainų šalis, ir žadėjo, jog Vyriausybė kitą savaitę svarstys kai kurias priemones.
„Išgirdau, kad viskas pas mus yra tvarkoje, esame mažiausių kainų šalis, niekuo neišsiskiriame iš kitų, nėra jokių esminių problemų. Deja, negaliu su tuo sutikti, Vyriausybė kitą savaitę svarstys tam tikrus pavedimus įvairioms institucijoms“, – sakė S. Skvernelis.
„Mūsų tikslas vienintelis, kad padidintos gyventojų pajamos liktų gyventojų rankose, o ne atitektų tiems, kas bando pasididinti savo pelno dalį“, – pridūrė jis.
Konkrečias priemones ir pavedimus institucijoms Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį.
„Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė teigė, kad „Maximoje“ kainos nuo euro įvedimo Lietuvoje padidėjo 4,2 proc. Anot jos, Eurostato duomenimis, per 4 pataruosius metus kainos augo 5,3 procento.
„Didžiausias pažadas, ką galiu duoti, tai užtikrinti, kad kainų pokyčiai būtų minimalūs artimiausiu metu, ir daryti viską, kad pirkėjas rastų geras kainas“, – sakė K. Meidė.
Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas teigė, kad norint pasiekti pokyčių, reikia mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Norėdami pasiekti efektyviausių pokyčių, visų pirma turime sumažinti PVM dydį būtiniausiems maisto produktams. Žinoma, turime užtikrinti, kad visą PVM sumažinimo naudą pajaustų tiesioginis pirkėjas per mažesnes maisto produktų kainas“, – komentare BNS sakė G. Rogas.
S. Skvernelis, be kita ko, pabrėžė, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat neatsisakoma planų riboti prekybos tinklų darbo laiką švenčių dienomis bei sekmadieniais, paliekant galimybę dirbti šeimos verslui, smulkioms parduotuvėms.
Vyriausybė svarsto apie viešą platformą, kurioje būtų skelbiamos maisto produktų gamintojų ir tiekėjų kainos, taip pat idėją leisti susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, perkant maisto produktus mažose parduotuvėse.
S. Skvernelis pranešė, kad Vyriausybė ketina stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą – ją konsoliduoti su kitomis tarnybomis arba suteikti papildomų galių.