Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, maksimalaus kaupimo formulę 2+2+2 pasirinkę šalies dirbantieji nuo 2014 metų sugebėjo papildomai pensijai sukaupti tris mėnesio vidutines algas – apytiksliai 3 tūkst. eurų. Tuo tarpu pervedantys į II pakopos pensijų sąskaitą tik dalį nuo savo įmokų „Sodrai“ (2+0+0) susitaupė mažiau – apie 1,3 tūkst. eurų.
„Po Nepriklausomybės atgavimo pergyvenome porą nemažų ekonominių krizių, tačiau gyventojų elgesys yra procikliškas. Tai reiškia, kad augant pajamoms, kai atsiranda reali galimybė taupyti, vis dar pasirenkame vartojimą, nes jaučiamės galintys įsigyti brangesnius pirkinius, leisti sau daugiau. Taip praleidžiama proga pasirūpinti finansine pagalve, kai jos reiks, bet objektyviai galimybių tą daryti jau kurį laiką nebebus“, – sako LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.
LIPFA skaičiavimai paremti prielaida, kad dirbančiojo ir dalyvaujančio II pensijų pakopoje bruto atlyginimas vertinamu laikotarpiu sudarė 1000 eurų. Visą šį laiką dirbantis asmuo turėjo draudžiamąsias pajamas ir buvo pasirinkęs kaupti senatvei II pakopoje arba visa apimtimi, arba tik pervesdamas dalį savo „Sodros“ mokesčio.
Pastarųjų penkerių metų laikotarpis vertinimui pasirinktas, nes nuo 2014 metų II pensijų pakopos dalyviai dėl sistemos reformos skilo į tris dalis: kaupiančius maksimaliai, pagal formulę 2+0+0 ir apsisprendusius pensijai papildomai nekaupti.
Maksimalią kaupimo formulę pasirinkusių dirbančiųjų kaupimo greitis tuomet ypač paspartėjo, nes nuo 2014 metų formulė 2+1+1 pasikeitė būsimųjų pensininkų naudai į 2+2+2, atidedamos algos dalį bei valstybės paramą leidusi padidinti nuo 1 iki 2 proc.
„Pasirinktas nuoseklus atidėjimas pensijai nuo algos kas mėnesį nėra labai pastebimas ar ribojantis vartojimo galimybes, tačiau per ilgą laiką leidžia padidinti finansinę nepriklausomybę. Po 2014 metų reformos išryškėję skirtingi kaupimo pensijai greičiai parodė, kaip smarkiai spurtuoja pasirinkusieji kaupti maksimaliai. Tikimės, kad dirbantieji kitąmet, įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai, ryšis dar aktyviau savarankiškai taupyti savo senatvei“, – teigia Š. Ruzgys.
Eurostato duomenimis 2016 m. Lietuvos namų ūkių taupymo norma buvo -0,5 proc. Dar žemesne, vos -2,3proc. taupymo norma ES pasižymėjo tik Kipras. Pasak Š. Ruzgio, namų ūkiams akivaizdžiai sunkiai sekasi taupyti, todėl valstybės parama kaupiantiems II pakopoje yra labai reikšminga, skatinant juos drąsiau prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį.
„Valstybės palaikymas ir skatinimas ruoštis pensijai savarankiškai yra labai svarbus ir ši svarba kasmet vis labiau augs, stiprėjant demografiniams iššūkiams. Tačiau tik paties žmogaus ryžtas ir apsisprendimas rinktis ilgalaikį taupymą yra pats efektyviausias, nes kad ir palyginti nedidelis, bet nuoseklus lėšų atidėjimas iki pensijos leidžia susitaupyti apčiuopiamą sumą, kurios prireiks pasitraukus iš darbo rinkos“, – tvirtina LIPFA vadovas.
Kaip ir kitos Vakarų šalys, Lietuva susiduria su mažėjančiu gyventojų skaičiumi ir sparčiai senstančia visuomene. Skaičiuojama, kad būsimi pensininkai jau po 20 metų vien iš valstybės gali tikėtis vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos, todėl be papildomo taupymo jiems gyventi išėjus į pensiją bus sunku.
LIPFA vienija šalies pensijų kaupimo bendroves. II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,3 mln. šalies dirbančiųjų, kurie pensijai sutaupė daugiau kaip 3,14 mlrd. eurų.
