Rugpjūtį darbo biržų specialistai darbo ieškantiems asmenims galėjo pasiūlyti 37,1 tūkst. laisvų darbo vietų - 4,1 tūkst. daugiau negu liepą.
Daugiausia, per 63 proc. visų laisvų darbo vietų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš jų kas trečia vieta - prekyboje. Kas penktas (21 proc.) darbo pasiūlymas - pramonėje, kas aštuntas (12,5 proc.) - statybose.
Labiausiai darbo jėgos poreikis augo paslaugų sektoriuje, ypač švietimo įstaigose. Rugpjūtį, artėjant mokslo metų pradžiai, augo pedagogų paklausa. Šalies ugdymo įstaigoms reikėjo lopšelio-darželio auklėtojų, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų, anglų ir lietuvių kalbų, muzikos mokytojų. Taip pat daugiau nei liepą darbo pasiūlymų pateikė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei prekybos sektoriaus darbdaviai. Teigiami paklausos pokyčiai fiksuoti statybos bei pramonės sektoriuose, žemės ūkyje paklausa rugpjūtį mažėjo.
Paskutinį vasaros mėnesį daugiausia darbo pasiūlymų pateikta pardavėjams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, vandentiekininkams ir vamzdynų vairuotojams, suvirintojams, kepėjams ir konditeriams. Per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius darbdaviai registravo 147,8 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 13,6 tūkst. terminuotam įdarbinimui. Darbo jėgos paklausa neterminuotam darbui šiek tiek augo, tuo tarpu, terminuotam mažėjo penktadaliu.
Šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, darbo jėgos pasiūla mažėjo 4 proc. - bedarbio statusas buvo suteiktas 20,9 tūkst. asmenų.
Šių metų rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių - 1,0 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Palyginti su 2017 m. rugsėjo 1 d., bedarbių skaičius sumažėjo 9,1 tūkst. Registruoti neturintys darbo asmenys vasaros pabaigoje sudarė 8,2 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per šių metų rugpjūčio mėnesį darbo biržos specialistai tarpininkavimo įdarbinant paslaugas suteikė 14,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų. 7,6 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą įsigiję verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėn.
Rugpjūčio mėnesį į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Rugpjūčio pabaigoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse bei užimtumo didinimo programose dalyvavo beveik 26 tūkst. bedarbių arba 1,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų ir dėl šios priežasties jiems buvo sustabdytas bedarbio statusas.
Per rugpjūčio mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo dvidešimt septyniose iš šešiasdešimties šalies savivaldybių, dvylikoje - nepakito ir dvidešimt vienoje - augo.
Labiausiai ūgtelėjo, baigiantis vasaros sezonui, Palangoje ir Trakų rajono savivaldybėse. Didžiausias mažėjimas - Kupiškio ir Varėnos rajono savivaldybėse, kurį sąlygojo sezoniniai darbai. Didžiausias nedarbas rugsėjo 1 d. registruotas Zarasų - 14,8 proc., Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse - 14,1 proc. Mažiausia bedarbių buvo Neringos - 2,8 proc., Kretingos rajono - 4,0 proc. savivaldybėse. Tarp didžiausių Lietuvos miestų aukščiausias registruotas nedarbas Kaune - 8,8 proc., mažiausias - Šiauliuose - 5,5 proc. Daugiausia darbingo amžiaus moterų registruota bedarbėmis Visagino (15,1 proc.) ir Kelmės (14,6 proc.) savivaldybėse. Aukščiausias vyrų nedarbas - Ignalinos (15,5 proc.) ir Lazdijų (15,3 proc.) rajonuose. Žemiausi tiek vyrų, tiek moterų nedarbo rodikliai Neringoje, atitinkamai 3,3 ir 2,4 proc. Daugiausia 16-29 metų amžiaus jaunuolių, 7,7 proc., buvo registruota bedarbiais Visagine. Mažiausias jaunimo nedarbas - šalies pajūryje: Neringoje (1,0 proc.) ir Skuode (2,1 proc.).
