Šiandien fintech startuolio įkūrėjas teigia, kad prieš dešimt metų niekas iš dirbusių „Lehman Brothers” nebūtų net pagalvojęs apie galimą banko žlugimą. Tačiau būtent ten gautas pamokas N. Storonskis vertina kaip svarbiausias, kurių dėka kartu su Vlad Yatsenko jis ir įkūrė „Revolut” ir dešimtys kitų mokėjimų rinkos naujokų ir revoliucionierių.
„Mano tikslas buvo sukurti visišką „Lehman” antitezę”, - kalba N. Storonsky, rašoma „Revolut“ atsiųstame interviu su N. Storonsky.
– Ar turėjote kokią nors nuojautą, kad banko verslo modelis galėjo žlugti?
– Tikrai ne. Tai buvo didelis ir įtakingas investicinis bankas, ir jo bankroto paskelbimas visiems buvo šokas (kaip ir žmonėms visame pasaulyje), kadangi mes negavome nei išankstinio perspėjimo, nei patys būtume ką nors tokio pagalvoję.
– Ar pastebėjote kokių nors ženklų apie galimai artėjantį bankrotą?
– Pirmuoju nerimą keliančiu ženklu reikėjo laikyti tą momentą, kai „Lehman Brothers“ akcijų kainos staiga nukrito iki nulio. Tačiau tai truko tik sekundę, todėl tada visi pagalvojome, kad tai tebuvo trikdis „Bloomberg Terminal” sistemoje. Jau kitą sekundę akcijos kaina vėl pakilo iki 20 JAV dolerių.
Žvelgiant atgal aišku, kad jau tada turėjome tam skirti daugiau dėmesio, tai buvo pirmas prastas ženklas - po dviejų savaičių kaina vėl krito iki nulio dėl bankroto paskelbimo. Tačiau iš anksto tikrai nei vienas nenujautėme, kuo viskas gali baigtis, niekas nebūtų pagalvojęs, kad bankas galėtų bankrutuoti. Kad tai įvyko, mes ir patys sužinojome tik po viešo paskelbimo. Kitą mėnesį visi praleidome tiesiog dairydamiesi naujų darbų. Tačiau netrukus pasigirdo gandai, kad franšizę planavo įsigyti „Nomura“.
– Kaip viskas atrodė iš karto po bankroto paskelbimo?
– Aš ir visi kolegos buvome šokiruoti. Pirmoji savaitė po bankroto paskelbimo buvo sureali, nuotaikos ir aplinka priminė apokaliptinius filmus. Visi vis tiek eidavome į ofisą, tačiau ten visiškai neturėjome ką veikti. Neveikė nei vienas iš ekranų su akcijų grafikais. Apsidairius ofise buvo galima matyti, kad visi ten sėdintys tiesiog žaidžia vieną ir tą patį kompiuterinį žaidimą, kuriame reikėjo numušinėti malūnsparnius - tai buvo vienintelis dalykas, kuris tada nebuvo užblokuotas. Vien tam, kad kažkiek užmuštume nuobodulį, žaisdami tą žaidimą net pradėjome varžytis tarpusavyje.
– Kas vyko vėliau?
– Man pasisekė, kadangi niekada nebuvau likęs visai be darbo. „Nomura” nupirko mūsų padalinį, o aš neilgai trukus pat metu gavau pasiūlymą iš „Credit Suisse”, kurį ir priėmiau. Ir toliau kiekvieną dieną pasirodydavau ofise laiku, kaip ir daugelis kitų kolegų. Tačiau mačiau daug žmonių, kurie jau pakavosi savo daiktus į dėžes, arba ir toliau sėdėdavo ofise, neturėdami kuo užsiimti. Visi, kurie liko be darbo, arba kurių ateitis tuo metu buvo miglota, išgyveno labai įtemptą laikotarpį. Kaip ir sakiau - tada man tiesiog pasisekė, buvau komandoje, kuri jau turėjo tam tikras garantijas dėl ateities.
– Ar tuo metu supratote, kokio mąsto įvykis tai buvo?
Tikrai ne. Tuo metu negalėjau suvokti, kokį efektą tai turės. Tai buvo mano pirmas darbas po universiteto baigimo, ir aš jį tikrai labai mėgau.
– Kaip, jūsų nuomone, per tą laiką pasikeitė bankinis sektorius?
– Sakyčiau, kad labiausiai į akis krenta bankams kylantys sunkumai samdant naujus aukšto lygio darbuotojus. Per paskutinius dešimt metų vis daugiau geriausių jaunų specialistų renkasi technologines kompanijas.
– Ar manote, kad panašus įvykis galėtų nutikti dar kartą?
– Manau, kad artimiausius 5-10 metų panašių įvykių, kaip „Lehman” bankrotas, pasaulyje nebus. Sektoriaus reguliavimas buvo gerokai atnaujintas, naujųjų taisyklių dėka bankai nebeturi galimybės sutelkti tiek galios, kiek galėjo turėti anksčiau, todėl mano akimis šiandien nuo to esame daug geriau apsaugoti.
– Ar nemanote, kad pastaruoju metu rinkoje egzistuoja per daug panašių skaitmeninių bankų startuolių/ elektroninių pinigų institucijų? Galbūt greitu metu galima tikėtis didelių susijungimų bangos?
– Auganti konkurencija turėtų būti laikoma galimybe iškilti. Kol rinkoje galima pasiūlyti kažką naujo, vietos atsiras visiems žaidėjams. Jei mobiliosios bankinės paslaugos technologijų pagalba ir toliau kurs naujus produktus, vartotojai tik išloš, kadangi galės pasirinkti geriausią variantą. Be to, intensyvi konkurencija padės išvengti susitaikymo su esama situacija - tokiu atveju kils ir bendras siūlomų finansinių paslaugų lygis.
Daugelis tradicinių bankų pasižymi pernelyg sudėtinga vidine struktūra - tai jiems dažnai ir trukdo konkuruoti su jaunomis ir lanksčiomis kompanijomis, kurios gali greitai keistis ir taikytis prie situacijos. Neabejoju, kad bus pasiekta ta riba, kai bankams bus būtinas naujųjų žaidėjų technologinis išprusimas. Tam, kad galėtų toliau gyvuoti, jiems teks konsoliduotis ir jungtis su finansų startuoliais. Visgi didžiosios technologinės kompanijos greičiausiai bus lankstesnės, nei didieji bankai - manau, jos greičiau pradės vykdyti reikalingus susijungimus.
