„Finansų ministerijos ekspertų įžvalgos įprastai būna tiksliausios. Gera žinia ta, kad ekonomika šiemet auga sparčiau nei prognozavome, stiprėja vidaus paklausa, sparčiai auga atlyginimai ir investicijos, auga užimtumas. Stiprybės šiemet labiau iš vidaus semiamės. Jei pažiūrėtume, kas vyksta pasaulyje, nors tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad augimas bus tiek šiemet tiek kitąmet spartus, tačiau skirtingose rinkose augimo netolygumai vis labiau ryškės.
Šie metai ypatingi, nes stiprėjant vidaus paklausai ir atlyginimams augant ypatingai sparčiai, infliacija traukiasi. Kaip mes ir prognozavome. Žvelgiant į ateitį stiprybės reikės semtis vis daugiau iš vidaus, nes pasaulio ekonomika augs, tačiau ne taip sparčiai kaip mes norėtume“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Atlyginimai augs daug sparčiau nei kainos
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigia, kad darbo rinkoje darbdaviams teks pasitelkti žiūronus ieškant darbuotojų, tačiau eksportuotojams bus sunkiau dėl neapibrėžtumo užsienio rinkose.
Pasak M. Tuskienės, būtent vidau paklausa, susidedanti iš investicijų ir vartojimo, stumia Lietuvos ekonomiką į priekį.
„Statybų tradicinė dalis traukiasi, vis mažiau prisideda prie bendro kapitalo formavimo, o investicijos į gamybą ir inovacijas dalis didėja“, – apie produktyvias investicijas kalbėjo M. Tuskienė.
V. Šapoka suskubo pridėti, kad tai paskatino valdžios mokestiniai pakeitimai investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.
Pristatymo metu priminta, kad 2008 metų ekonominio pakilimo metu vidutinė alga Lietuvoje siekė 623 eurus.
Numatoma, kad 2018 metais vidutinė alga, neatskaičius mokesčių, sieks 915 eurų, kitais metais – 984 eurus (pagal naują skaičiavimo sistemą 1268 EUR), 2020 – 1047 EUR (1350 EUR pagal naują skaičiavimo sistemą), o 2021 metais vidutinė alga pasieks 1110 eurų, neatskaičius mokesčių (pagal naują sistemą – 1431 EUR).
„Darbo užmokestis auga sparčiausiai per 10 metų. Per pirmą pusmetį augo daugiau nei 10 proc. Prognozuojame kad šiais metais 8,9 proc., kitais metais 7,5 proc. ir po truputį lėtės, tačiau vis tiek bus spartus“, – kalbėjo M. Tuskienė.
Kadangi žmonės turi daugiau pajamų, numatoma, kad ir didės jų išlaidos. Namų ūkių vartojimo išlaidų pokytis šiais ir kitais metais turėtų siekti apie 4,3 proc.
Finansų ministerija atnaujino ir darbo rinkos duomenimis. Nedarbo lygis nuo prognozuojamų 6,3 proc. šiais metais, artėjančius tris metus turėtų sumažėti iki 5,9 proc. Pasak M. Tuskienės, tai bus rekordiškai žemas skaičius, nes aktyvumas gyventojų didėja – ilgėja pensinis amžius, daugiau įsilieja į darbo rinką gyventojų.
„Migracijos tendencijos keičiasi, bet ar visam laikui, sunku pasakyti. Trūkstama darbo jėga užpildoma taip pat iš migracijos“, – pridėjo finansų viceministrė aptardama demografines tendencijas.
Finansų ministerija numato ganėtinai tolygias prognozes žvelgiant į kainų augimą. Štai šiais metais numatoma 2,7 proc. infliacija, o ateinančiais trejais metais, iki 2021 metų, prognozuojama, kad infliacija laikysis ties 2,5 proc.
„Alkoholio ir tabako akcizų įtaka infliacijai pasibaigė kovo mėnesį. Be to, paslaugų kainos augo ne taip sparčiai, kaip manėme. (...) Vis dėlto sudėjus visus faktorius, šių metų infliacijos prognozę mažiname, kitų neženkliai didiname“, – sako finansų viceministrė.
Darant infliacijos prognozes Finansų ministerija nenumatė, kokią įtaką galėtų padaryti Vyriausybės ruošiami planai suvaldyti augančias kainas. Tai pagrindė tuo, kad reikia remtis objektyviais kriterijais, o ne planais.
Numatoma, kad teigiamai ekonominei raidai įtakos turės spartesnė investicijų plėtra dėl mokestinių paskatų, spartesnė tiesioginių užsienio investicijų plėtra, geresnės demografinės tendencijos ir spartesnis namų ūkių vartojimas. Tačiau numatomi ir ne tokie palankūs scenarijai, kuriuos galėtų iššaukti „Brexit“ procesas, protekcionizmo apraiškų plėtra, Europos Centrinio Banko pinigų politikos pokyčiai, geopolitinė įtampa, svyravimai pasaulio finansų rinkose.
Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta – 3,4 proc. Kitais metais ekonomikos augimas sulėtės iki 2,8 proc., 2020 metais – iki 2,5 proc., 2021 metais – iki 2,5 proc.
