Penktadienį prasidėjusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ buvo gvildenama Kauno kaip investicijų miesto ateitis. Diskusijoje „Investuotojai jau Kaune – kas toliau?“ dalyvavo „Investuok Lietuvoje“ vadovas M. Katinas, Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, KTU prorektorė Jurgita Šiugždinienė. Diskusiją moderavo Šarūnas Bulota.

Sidabro medalių nebūna

Diskusijos metu M. Katinas pasakojo, kad vienos kompanijos pritraukimas gali trukti nuo 1 iki 3 metų. „Investuok Lietuva“, sako jis, skirtingais kanalais pasiekia apie 1000 įmonių. Ir tik 30-40 įmonių pasirenka Lietuvą.

„Lietuva geba pritraukti automobilių pramonę. Analizės parodė, kad tai yra viena didžiausių pramonių pasaulyje Centrinėje rytų Europoje, o Baltijos šalis ta pramonė niekaip nekėlė kojos. Mes atrodėme per toli. Bet Lietuva apie 6 metus įvairiais lygiais bandė tartis ir, tik pasikeitus tam tikriems geopolitiniams dalykams, atsirado prielaidos, tam tikram Baltijos šalių transatlantiniam saugumui ir pirmosios kompanijos pradėjo domėtis Lietuva“, – sakė jis.

Anot M. Katino, įmonės atlieka labai sudėtingą analizę ir tikrina kiekvieną šalies lygį. „Nuo profesinių mokyklų, universitetų. Įmonių atstovai kalba su politikais, eina į pramonės parkus, žiūri vertės pasiūlymus, rašo kitiems investuotojams, tikrina, ar niekas nieko nemelavo. Ir jeigu viskas sutampa, yra prielaidos, įtraukia Lietuvą į vadinamą į short listą (trumpąjį sąrašą – DELFI).

Ten yra šalys, kurios varžosi. Tai sunkiausia lyga. Šitoje kovoje nėra sidabro medalių. Yra tik vienas medalis, arba laimi investuotoją, arba ne. Ir pats sunkiausias dalykas būna, kai nuėjęs tą visą kelią, po dviejų metų, gauni sidabro medalį. Tai ačiū Dievui, kad „Hella“, „Continental“ pasirinko Lietuvą, nors rinkosi iš tikrai dešimties valstybių“, – teigia M. Katinas.

„Apple“ ir „Tesla“ Lietuvoje nebus

Pasiteiravus, kada į Lietuvą ateis „Apple“, M. Katinas sako, kad geresnis klausimas, kada ateis „Tesla“. Anot jo, vilties daug nėra.

„Lietuva turi turėti 150 hektarų sklypą su galimybe plėstis iki 400 hektarų. Tokio sklypo Lietuvoje nėra. Jis neturi būti žemės ūkio paskirties, jis turi būti pramoninės paskirties su privažiavimu, elektra. Jeigu Lietuva nori žaisti toje lygoje, turi nusipirkti tą loterijos bilietą“, – pabrėžia jis.

Kitas faktas, sako M. Katinas, kad tokiai įmonei reikia 10000 darbuotojų. „Reikėtų apie 15 metų aukštosioms mokykloms, kad išleistų inžinierių į vieną įmonę“, – pastebi M. Katinas.

Todėl, sako M. Katinas, yra daugiau šansų, kad pritrauksime įmonę, kuriai reikia 500 darbuotojų. Jei įmonei labai seksis, ji užaugs į „Apple“ arba „Tesla“. Anot M. Katino „Continental“ ar „Hella“ turi prielaidų augti. „Tai tik Kaunas arba Lietuva atsakys, ar jos užaugs iki tų gigantinių kompanijų, ar ne“, – pabrėžia jis.

Įvardijo, kodėl renkasi Kauną

Kalbėdamas apie tai, kas traukia investuotojus būtent į Kauną, P. Mačiulis teigia, kad investuotojus domina miesto geografinė padėtis, universitetų gausa ir miesto kokybės gerėjimas.

„Būna etapų, kai investuotojai klausia, ką konkrečiai gali pasiūlyti miestas. Yra įvairiausių tų dalykų. Vienai olandų kompanijai patiko mūsų pasiūlymas šalia jų įrengti dviračių nuomos punktą. Kitiems reikia gal didesnio infrastruktūrinio objekto, o kitiems – kitokio pobūdžio įsipareigojimų“, – pastebi P. Mačiulis.

Vienas iš tokių įsipareigojimų, sako jis, yra nemokamas viešasis transportas iš Kauno į Laisvąją ekonomikos zoną (LEZ) ir atgal.

Neramina talentų stoka

Tačiau diskusijos dalyviai pabrėžė, kad investuotojams yra itin svarbi talentų pasiūla. M. Katinas teigia, kad jei šalis negali pasiūlyti talentų, tada ji tampa nebeįdomi.

J. Šiugždinienė pastebi, kad techniniai universitetai pajuto stiprų stojančiųjų sumažėjimą. Anot jos, šiais metais 20 proc. mažiau moksleivių įstojo studijuoti techninių dalykų.

„Mus tai labai neramina. Mes esame daug prisižadėję. Universitetas dalyvauja derybų procese kartu su „Investuok Lietuvoje“, kartu su savivaldybe. Siekdami pritraukti investuotojus į Kauno regioną ir į visą Lietuvą, tikrai nemažai pasižadame. Tikime, kad galime tai ištesėti. Bet situacija rodo, kad reikia imtis skubių veiksmų, kadangi tai yra kompleksinė problema“, – teigia prorektorė.

Problema, anot jos, nėra susijusi su gyventojų skaičiumi šalyje. Ji, pabrėžia J. Šiugždinienė, yra susijusi su darželiais, mokyklomis, mokytojų parengimu ir kitais dalykas. „Tai klausimas, kuris yra vertas vyriausybės prioriteto.

Mums reikia kreipti dėmesį ir į kitas problemos dalis: mokytojai, mokyklos, mokymosi turinys turi būti visai kitoks, jei norime tikėtis, kad į universitetus ateis daugiau studentų, pasiruošusių studijuoti tiksliuosius inžinerinius mokslus“, – teigia ji.

Lietuva bus Šilko kelio dalis?

Tačiau M. Katinas teigia, kad artimiausiu metu nereikia nerimauti. „Kaunas daug metų ruošia inžinierius ir jie dirba ne pagal savo profesinį išsilavinimą. Dažniausiai dirba žemesnėse srityje, dirba pardavėjais buitinės technikos parduotuvėse. Aš labai tikiu, kad su naujų investuotojų atėjimu, jie galės sau leisti pritaikyti žinias ir uždirbti daugiau. Tų žmonių yra Kaune ir, manau, kad jų užtenka“, – sako „Investuok Lietuva“ vadovas.

Diskusijoje taip pat buvo užsiminta ir apie Šilko kelio atkūrimą. „Šiuo metu Kinija yra išsikėlusi atkurti prieš tūkstančius metų egzistavusį scenarijų. Ji nagrinėja šiaurinę dalį, įtraukdama Lietuvą į šitą kelią“, – pasakoja M. Katinas.

Jis mano, kad kelias, vienaip ar kitaip, bus atkurtas. Tačiau specialistas įžvelgia problemą: dalis Lietuvos žmonių ir politikų bijo kinų investicijų ir jas traktuoja kaip labai grėsmingas.

„Pasidalinsiu savo versija: valstybė turi turėti protą atpažinti naudą ir apsiginti derybiniais sugebėjimais, bet ne kiekvieną grėsmę pasitikti uždarytomis durimis. Nes jeigu mes kiekvieną kartą žiūrėsime kaip į grėsmę, tai tada net negalime pradėti savo verslo. Vos pradedi verslą, bankrutuosi, darbuotojai išeis, tave paduos į teismą.

Kinų investicijos tikrai yra potencialas, reikia pripažinti, kad ten reikia įdėti daugiau proto. Sako M. Katinas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (142)