Pavėžėjimo įmonė „Taxify“ pradėjo klijuoti lipdukus, padedančius ukrainiečiams vežiojant lietuvius klientus. Juose puikuojasi štai toks užrašas: „Sveiki, aš iš Ukrainos. Labai atsiprašau, bet nekalbu lietuvių kalba. Žinoma, stengiuosi kuo greičiau ją išmokti. Kelionės tikslą paprašysiu įrašyti programėlėje. Tikiuosi, jog ši kelionė jums bus labai maloni“.
DELFI kalbintas „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius pasakoja, kad tokius lipdukus klijuojasi tik ukrainiečių tautybės vairuotojai, nes būtent šių antplūdis didžiausias. Baltarusių bei kitų – daug mažiau. A. Pacevičius skaičiuoja, kad iš viso programėlėje užsiregistravę apie 2500 aktyvių vairuotojų Vilniuje ir Kaune. Apie 40 iš jų – ukrainiečiai. Visi jie darbuojasi Vilniuje.
„Grubiai tokie skaičiai. O kitų tautybių – tai daugiausia iki 10 vairuotojų kiekvienos. Kaune yra tendencijų, kad ir iš Indijos, Pakistano, nes ten daug kas mediciną studijuoja iš tų šalių. Yra ir iš Prancūzijos, Brazilijos, Italijos.
Iš Afrikos šiek tiek yra, bet tai pavieniai asmenys, kurie į Lietuvą atvažiavo ar šeimą sukūrė, ar darbą gavo. Man sunku vertinti, kaip pas konkurentus, bet įtariu, kad įvairiuose sektoriuose, nuo statybų iki pavėžėjimo paslaugų, padaugėjo ukrainiečių“, – pasakojo A. Pacevičius.
Pašnekovo nuomone, lipdukai padeda spręsti ir kalbos barjero problemą, nes ne visi moka anglų kalbą ar turi lietuvių kalbos pagrindus.
A. Pacevičius pasakoja, kad dažnai vairuotojai pasirenka naudoti ne savo asmeninius automobilius, o išsinuomoti. Itin dažnai keli ukrainiečiai naudoja vieną išsinuomotą automobilį, tačiau, anot A. Pacevičiaus, taip daro ir lietuviai.
„Mes, būna, apklijuojame tuos automobilius, skiriame tam tikrą lengvatą už tai, bet tai nėra „Taxify“ automobilis. Dalintis vieną automobilį daug sveikiau nei kad vienas vairuotojas bando viską išspausti iš automobilio, nežinia kiek valandų vairuoja ir pervargsta.
Dalinantis, automobilis pilnai atidirba savo nuomos mokestį ir vairuotojai nepavargsta, pasikeičia, visi uždirba ir laimingi gyvena. Lietuviai tą patį daro. Jei žmogus turi pagrindinę karjerą ir tik papildomai užsidirba, tai jis važiuos kelias valandas. Bet jei žmogus mato, kad gali užsidirbti, tada investuoja tuos pinigus į automobilį, susiranda partnerį kokį vieną ar kitą, su kuriuo pamainomis važinėja“, – teigia pašnekovas.
Jis patikina, kad atlyginimas tiek lietuviams, tiek ukrainiečiams skaičiuojamas taip pat. Be to ukrainiečiai nelinkę važinėti daug daugiau valandų nei lietuviai.
Jo teigimu, apie 90 proc. vairuotojų dirba individualios veiklos pagrindu. O kol nėra išsiėmę visų reikalingų dokumentų iš miesto savivaldybės bei Valstybinės mokesčių inspekcijos, vairuotojai nėra aktyvuojami pavėžėjimo platformoje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė nurodė, kad šiuo metu tik 14 Ukrainos gyventojų vykdo veiklą Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą. Tačiau, pasak jos, iš šio skaičiaus daryti išvadų nereikėtų.
„Reikia pažymėti, jog Ukrainos gyventojai taip pat gali dirbti ir pagal darbo sutartį, įsigiję verslo liudijimą“, – prideda ji.
Ukrainiečius vartotojai įvertina tik šiek tiek prasčiau
Pavėžėjimo įmonės „Taxify“ vadovas Lietuvoje teigia, kad lietuviai geranoriškai vertina vairuotojus, kurie prisistato esantys iš Ukrainos. Tiesa, jų įvertinimo reitingas kiek mažesnis nei lietuvių.
„Kaip vairuotojų yra skirtingų, taip ir keleivių. Jeigu pasižiūrime Ukrainos piliečių vairuojamų automobilių įvertinimą, tai nėra labai mažesnis reitingas. Vidutinis pas mus reitingas yra 4,95 bei 4,94, tai ukrainiečio reitingas būna apie 4,9 ar 4,91 penkiabalėje sistemoje. Tai tik dalelyčių skirtumas. O atsiliepimai įvairiausi: būna, kad kai kurie sako puiku ir šaunu, kad atvyko iš Ukrainos ieškoti laimės, kiti – nepatenkinti. Bet tendencijos, kad būtų ženkliai prastesnis įvertinimas, nėra“, –sako A. Pacevičius.
Jis informuoja, kad vairuotojo reitingui nukritus žemiau 4,6 balo, jis automatiškai blokuojamas sistemoje. Tuomet tikrinama, ar tai kažkoks pavienis įvykis lėmęs žemą reitingą, ar kažkokios netinkamos asmeninės savybės.
„Uber“ DELFI nesutiko nurodyti, kokius vidutiniškai atlyginimus gauna vairuotojai, ar kiek jų programėlėje yra užsiregistravusių ukrainiečių, kurie dirba Vilniuje. „Uber“ atstovai tik patikino, kad nepriklausomai nuo tautybės visi vairuotojai Lietuvoje laikosi tų pačių pakeleivių aptarnavimo reikalavimų, o jų reitingas Vilniuje yra apie 4,9 – tai vienas geriausių rezultatų Centrinėje ir Rytų Europoje.
Be lietuvių kalbos žinių nepriima
Ne visos pavėžėjimo paslaugomis užsiimančios įmonės susilaukė ukrainiečių dėmesio. Kai kurios atbaido vienu iškeltu reikalavimu – mokėti lietuvių kalbą.
Įmonės „eTaksi“ atstovė Raivara Šemetulskytė sako, kad vidinėse taisyklėse yra numatytas reikalavimas, jog vairuotojas privalo mokėti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą. Perklausta, ar tuomet „eTaksi“ naudoja ukrainiečiai vairuotojai, R. Šemetulskytė teigė, kad ne.
Tačiau kitos tendencijos tokios pat – vairuotojai mėgsta išsinuomoti vieną automobilį, o alga gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
„Yra vairuotojų, kurie bendrai nuomojasi vieną automobilį ir dirba pamainomis. Svarbu, kad visi šie vairuotojai būtų registruoti prie platformos ir būtų pasirašę paslaugų teikimo sutartis. Dėl uždarbio duomenų pateikti negalime, nes jie vykdo individualią veiklą, nuo kurios moka mokesčius, tačiau turime vairuotojų, kurie per mėnesį gauna apie 3000 eurų pajamų“, – sako R. Šemetulskytė.
Be to, kad vairuotojas privalo mokėti lietuvių kalbą, jam taip pat reikia pateikti individualios veiklos pažymą, Lietuvoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą. O taksi vairuotojas dar privalo turėti savivaldybės leidimą vykdyti taksi veiklą.
