„Labai gerai, kad tokie pasiūlymai pasiekia dienos šviesą, jie parodo, kad Lietuva gali būti pažangi valstybė. Kartais mes turime per mažai pasitikėjimo pažangiems ir drąsiems sprendimams priimti, o dabar turime labai konkretų pavyzdį, kad galime panaudoti technologijas realiam pokyčiui gerinanti verslo aplinką“, – BNS sakė informacinių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.

Pasak jo, galimybė įsteigti įmonę nereikalaujant „fizinės pašto dėžutės“ panaikins dar vieną biurokratinę kliūtį verslo plėtrai.

„Skaitmeninė ekonomika keičia realybę, matome, kad ne visur reikia tos fizinės įmonės buveinės. Tai yra labai puikus pasiūlymas, kuriuo, manau, mes sugebėsime didžiuotis ir pasireklamuoti pasaulyje, parodyti, ko esame verti“, – teigė P. Vertelka.

Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, jog visus verslo sąlygas gerinančius sprendimus reikia vertinti teigimai.

„Mes visada remiame inovatyvius sprendimus, ypač tokius, kurie gerina verslo aplinką. Manau, kad virtuali verslo buveinė gali būti visiškai netolima viso verslo ateitis“, – BNS sakė R. Skyrienė.

Ūkio ministerija antradienį pranešė apie teikiamą siūlymą Lietuvoje ketinama įteisinti virtualią buveinę – tai yra suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Anot ministerijos, priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualią buveinę.

Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuvoje ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų, tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai jos registruojamos butuose arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą.

„Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, – pranešime tvirtino V. Sinkevičius.

Šiuo metu steigiant įmonę, jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys įmonių steigėjai turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę. Pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.

Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)