Jau dvylikoje surengtų aukcionų už milijonines sumas buvo siūlyti įvairiausi NT objektai visoje Lietuvoje. Tarp pirkinių – nuo poilsio namų ir sodybos Pervalkoje iki Gervėčių g. 4 Vilniuje esančio pastato, kur šiuo metu veikia TS-LKD partijos pirmininko G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės įkurta Karalienės Mortos privati mokykla.

Pagrindinį biurų kompleksą įgijo įmonė, kurios gijos veda „Vilniaus prekybos“ link

Birželio 7 d. vykusiame aukcione „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „NT Valdos“ pateikė siūlymą parduoti biurų kompleksus Žvejų g, P. Lukšio g. ir Aguonų g. Bendra pradinė pardavimo kaina buvo 37 mln. eurų, įskaitant PVM.

Pagrindinį „Lietuvos energijos“ kompleksą, esantį Žvejų g., beveik už 24 mln. eurų, įskaitant PVM, įsigijo įmonė „Terseta“.

„Terseta“ akcininkas – fondas „Lords LB Baltic fund IV“, kurio valdymo įmonė – investicijų bendrovė „Lords LB Asset Management“.
Lietuvos energija

Pagal viešai prieinamą informaciją, fondas „Lords LB Baltic fund IV“ Vilniuje valdo biurų pastatą „k29“ Konstitucijos prospekte, viešbutį „Comfort Hotel LT“ Kauno gatvėje, prekybos centrą „Go9“ Gedimino prospekte ir „EU House“ biurų pastatą Taline.

Registrų centro duomenimis, „Lords LB Asset Management“ turi 6 akcininkus: Joną Stonkų, Andrių Stonkų, įmones „Patralis“ (akcininkė – Dorotas Stonkė), „Serenus“ (akcininkas Antanas Vainauskas), „Glera“ (akcininkas Mindaugas Marcinkevičius), „Aemulus“ (akcininkas – Andrius Stonkus).

Didžiausias akcininkas – „Glera“, kurios vienintelis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius. Jis taip pat yra lietuviško kapitalo grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkas, valdančios „Maxima Grupė“, „Euroapotheca“, „Ermitažas“, „Akropolis Group“.

DELFI primena, kad prieš kelerius metus tarp M. Marcinkevičiaus ir pagrindinio „Vilniaus prekyba“ akcininko N. Numavičiaus perbėgo juoda katė.

Dar 2015 m. rugpjūtį vienas iš „Vilniaus prekybos“ steigėjų M. Marcinkevičius viešai pareiškė esą grupės įmonės ir jas valdantys verslininkai galėjo slėpti mokesčius. Šie kreipėsi į teismą ir paprašė paskleistą informaciją pripažinti neatitinkančia tikrovės.

Be to, kaip rašė BNS, neoficialiai teigiama, kad iki 10 proc. akcijų įvairiose grupės įmonėse turintis M. Marcinkevičius už jas siekia gauti apie 320 mln. eurų – kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę akcininkai. Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės iki šiol santykius aiškinasi skirtinguose teismuose.

Pažymėtina, kad biurų kompleksas parduotas kartu su nuomos sutartimis. Iki 2021 m. Vilniuje veikiančias grupės įmones „Lietuvos energija“ siekia sukelti į vieną pastatą.

Kol kas vieta, kur išsikels bendrovė, nežinoma.

„Lietuvos energija“ šiuo metu intensyviai ruošiasi biuro nuomos viešajam pirkimui, kurį planuoja paskelbti šiais metais. Tik užbaigus viešąjį pirkimą bus aiški biuro vieta“, – sakė „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos vadovė Laura Šebekienė.

Kitų dviejų biurų pastatų, esančių Lukšio ir Aguonų gatvėse niekas nepanoro, todėl jie bus siūlomi per kitus aukcionus.

„Dėl antrame viešajame nekilnojamojo turto pardavimo konkurse neparduotų biurų kompleksų, esančių Vilniuje, P. Lukšio g. ir Aguonų g., vertiname rinkos dalyvių lūkesčius ir tuomet spręsime dėl naujo viešo nekilnojamojo turto pardavimo, dar kartą siūlydami įsigyti neparduotus biurų kompleksus. Konkretūs pretendentai paaiškėja tik konkurso metu“, – DELFI sakė L. Šebekienė.

Gervėčių g. 4 pastatas parduotas keliais šimtais tūkst. pigiau nei 2016 m.

Dar vienas įdomus objektas, kuris buvo parduotas 12 aukcione, – Gervėčių g. 4 esantis pastatas, kuriame įsikūrusi privati Karalienės Mortos mokykla.

Įdomu, kad 2016 m. buvo skelbta, jog šis objektas jau yra parduotas.

2016 m. rugpjūčio 9 d. „Lietuvos energijos“ pranešime buvo rašoma, kad objektą įsigijo „viena statybos bendrovė, pasiūliusi daugiau nei 1,8 mln. eurų (su PVM) kainą.“

Tačiau išaiškėjo, kad objektas vis dėlto nebuvo nupirktas.
Gervėčių g. 4

„2016 m. liepos 19 d. vykusio aukciono metu buvo paskelbtas Gervėčių g. 4, Vilniuje esančio objekto aukciono laimėtojas, tačiau pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pirkėjo iniciatyva ir sandoris nebuvo užbaigtas, todėl šis objektas toliau siūlomas įsigyti aukcionuose“, – DELFI sakė L. Šebekienė.

Šį kartą už 2,5 tūkst. kv. metrų ploto administracinį ir gamybinį kompleksą su sklypu ir investiciniu projektu aukcione pasiūlyta 1,58 mln. eurų, įskaitant PVM, t. y. 220 tūkst. eurų mažiau. Pastatą įsigijo bendrovė „Golfas“. L. Šebekienė patikino, kad tai ne ta pati įmonė, kuri buvo laimėjusi aukcioną dėl objekto 2016 m.

Registrų centro duomenimis, įmonę „Golfas“ valdo Tatjana Šulnienė, Andrius ir Darius Šulniai. Andrius Šulnis – šios įmonės vadovas, Darius Šulnis taip pat yra investicijų bendrovės „Invalda INVL“ vadovas.

„NT Valdų“ vadovas Martynas Nenėnas paaiškino mažesnės to paties pastato kainos priežastis: „Šis objektas buvo pradėtas pardavinėti 2016 m. sulig pirmuoju „NT Valdų“ aukcionu. Įprasta, kad pardavėjas objektą pradeda realizuoti už didesnę sumą, norėdamas pasitikrinti rinkos apetitą, tikėdamasis uždirbti daugiau pelno iš sandorio.

Nesulaukus susidomėjimo, po kelių aukcionų teko mažinti siūlomą objekto pardavimo kainą. Aukcionuose parduodamų objektų vertė nustatoma atsižvelgiant ir į pagal tarptautines metodikas, nepriklausomų turto vertintojų, atliekamų vertinimų rezultatus ir išvadas.

Vertiname, kad šiame aukcione pardavėme pastatą už tą jo vertę, lygią nepriklausomų turto vertintojų nustatytai vertei.“

BNS skelbė, kad pagal „NT valdų“ ir Karalienės Mortos mokyklos 2013 metų balandį pasirašytą sutartį, esamos patalpos mokyklai nuomojamos iki 2023 metų balandžio.

Kai kurie objektai siūlomi pirmą kartą

Be Gervėčių g. 4 esančio pastato, „NT Valdos“ dvyliktajame aukcione pardavė dar 5 objektus.

Kaip pranešė „Lietuvos energija“, šiame aukcione buvo realizuoti pastatų kompleksai Kauno ir Panevėžio miestuose bei administraciniai pastatai Kupiškyje, Anykščiuose ir Vilniuje.

Didžiausias parduotas objektas – 10,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatų kompleksas Kaune, Chemijos g. 23. Už jį laimėtojas pasiūlė 1,39 mln. eurų, įskaitant PVM, sumą. Didžiausią sumą – 2,6 mln. eurų, įskaitant PVM, – aukciono dalyvis pasiūlė už objektą Vilniuje, Laisvės pr. 80.

Panevėžyje esantis pastatų kompleksas Senamiesčio g. 100 parduotas už 0,9 mln. eurų, įskaitant PVM. Anykščiuose Troškūnų-Šviesos g. 1, administracinis pastatas realizuotas už 0,5 mln. eurų, įskaitant PVM, o Kupiškyje, Energetikų g. 7 objektas – už 0,58 mln. eurų, įskaitant PVM.

11 aukcione buvo parduoti Pervalkoje veikiantys poilsio namai bei sodyba ir Minčios vandens malūnas Utenos rajone.
Aukcione parduoti objektai

Pervalkos poilsio namus Neringoje įsigijo „Nadena“ (akcininkai: Wolfgang Heigl, Darius Lebedzinskas) už 779 000 eurų, įskaitant PVM.

Minčios kaime, Utenos r. esantį objektą įsigijo „Gyveta“ (akcininkai: Asta Dorbrovolskienė, Andrius Širvinskas) už 80 000 eurų, įskaitant PVM.

Ankstesniuose aukcionuose „NT valdos“ siūlė dar kelias dešimtis skirtingų objektų. Kai kurie jų buvo siūlomi pirmą kartą.

Tarp tokių objektų buvo didžiausia pradine kaina – 5,3 mln. eurų, įskaitant PVM, įvertintas šalia Asvejos ežero esantis poilsio centras „ORO Dubingiai“, kuriame yra 155 kambariai, konferencijų centras, sporto ir pramogų infrastruktūra.

Aukcione taip pat buvo siūlomi ir 6 objektai Kretingos, Kupiškio, Anykščių, Jurbarko, Molėtų ir Akmenės rajonuose, kurie yra parduodami kartu, kaip vienas komplektas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (117)