Centrinis bankas taip pat pažadėjo, kad dabar norma nebus didinama iki gruodžio mėnesio.

Vis tik nepaisant centrinio banko priemonių – o naujoji bazinė palūkanų norma yra viena didžiausių pasaulyje, – Argentinos peso kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį krito 13,5 proc. ir dienos nuosmukis buvo didžiausias šiais metais.

Nuo 2018-ųjų pradžios Argentinos valiuta atpigo jau 53 proc. iki 39,87 peso už JAV dolerį. Dar metų pradžioje šalies valiutos kursas sudarė apie 18 pesų už JAV dolerį.

Argentinos prezidentas Mauricio Macri Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šią savaitę paprašė greičiau pervesti šaliai atidarytos 50 mlrd. JAV dolerių kredito linijos lėšas, kad ji galėtų susidoroti su finansų krizės padariniais.

TVF pažadėjo apsvarstyti šį prašymą ir peržiūrėti šalies ekonomikos gaivinimo planą.

Tuo tarpu ketvirtadienį smarkiai pakilo Argentinos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos draudimo kaina: penkerių metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) kaina pašoko 60 bazinių punktų iki 715,8 bazinio punkto, rodo „IHS Markit“ duomenys.

Argentina šiuo metu išgyvena ekonomikos nuosmukį, infliacija yra priartėjusi prie 30 proc., o bazinė palūkanų norma siekia 40 proc. ir yra didžiausia pasaulyje. Tuo tarpu investuotojai vis labiau abejoja vyriausybės gebėjimu padengti valstybės išlaidas bent iki kitų metų pabaigos, net ir gavus TVF paskolos lėšų.

Birželio mėnesį TVF valdyba pritarė pasiūlymui Argentinai atidaryti trejų metų trukmės 50 mlrd. JAV dolerių kredito liniją, kuria būtų siekiama stabilizuoti peso kursą ir paremti vyriausybės inicijuotų reformų įgyvendinimą. Tą patį mėnesį Argentina gavo pirmąją 15 mlrd. JAV dolerių išmoką. Pusė šios sumos – 7,5 mlrd. JAV dolerių – buvo panaudota biudžetui paremti.

Pagal planą rugsėjį Buenos Airės turėjo gauti antrąją paskolos dalį – 3 mlrd. JAV dolerių.

Argentinos finansų ministerija pirmadienį peržiūrėjo ūkio augimo šiais metais prognozę ir dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1 proc., nors anksčiau buvo tikėtasi 3 proc. prieaugio.

Naujoji Argentinos vyriausybė iš ankstesnio ministrų kabineto paveldėjo didelį biudžeto deficitą ir taip pat didelę valstybės skolą.

Per pastaruosius 14 metų Argentina beveik nuolat buvo neįvykdžiusi vienokių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams. Šaliai dukart prireikė restruktūrizuoti skolą – 2005 ir 2010 metais.