– Darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybė neranda bendro sutarimo, kokia minimali alga turėtų būti. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Mano pozicija yra paprasta. Ar 420, ar 450 eurų per mėnesį esmės nekeičia, todėl aš už tai, kad daryti 450. Kažkada minimali alga, jei neklystu, buvo ir 400 litų, tai kas nuo to pasikeitė, kad dabar 400 eurų? Galiu tik drąsiai pasakyti, kad tada mūsų visų ekonominis gyvenimas buvo tikrai prastesnis. Per tą laikotarpį minimali alga pakilo 3,5 karto, tai eikime tolyn, didinkime, tuo labiau, kad dabar yra labai geras laikas ir ekonominės sąlygos leidžia tai daryti.
Aišku, yra įmonių, kurios dirba nuostolingai. Puikiai žinome, kad kelininkai dirba nuostolingai, statybininkai taip pat nelabai geroje situacijoje. Tikrai yra tų sektorių, kuriuose nėra labai gerai, tačiau kalbant apie tuo pačius kelininkus ir statybininkus, tai pas juos tikrai nėra minimalios algos, o visos kiti, tame tarpe ir didieji prekybininkai rodo labai neblogus rezultatus.
– Bet juk yra kalbama apie pamatuotus ir pagrįstus skaičiavimus, kad būtent tos sumos yra įvardijamos kaip optimaliausios.
– Čia vienas iš tų atvejų, kai derybos vyksta dėl derybų. Kodėl būtent 420, kodėl ne 410, o jei dėl 450, kodėl ne 455? Iš esmės, tai yra tas pats. Šiandieninėmis ekonominės sąlygoms 420 lyginant su 450 eurų per mėnesį yra per mažai.
– Tai, kiek, pagal Jus, turėtų didėti minimalus mėnesinis atlygis?
– Aš kalbu apie ilgesnį terminą. Nusistatykime laikotarpį, per kurį didiname atlyginimus. Tarkime, du metai į priekį ir nuo sausio 1 d., kaip pas mus priimta, padidinkime atlyginimą 50 eurų. Na, ir tada, kiekvieną ketvirtį didinkime po kokius 20 eurų, ir metus užbaikime su 490 eurų. Tada verslas žinos, kad pasibaigia ketvirtis ir atlyginimai turi didėti.
Verslininkas iš anksto tam gali pasiruošti, o ne taip, kaip dabar pas mus yra, kai diskutuoja, diskutuoja ir po to, gruodžio gale, prieš šventes priima įstatymą, kad nuo sausio 1 d. bus taip ir taip.
– Sakote, kad tada verslui iškyla problemų prisitaikyti?
– Taip, na, ne tiek pačiam verslui, kiek įmonės darbuotojams. Šventinės nuotaikos, visi ruošiasi atostogauti ir tada, kaip iš dangaus nukrenta kažkokia naujovė, atsiranda papildomų darbų, reikia kompiuterines programas persidaryti ir pan. Turėkime padorumo, apie pokyčius praneškime rugsėjo mėnesį ir tada visi žinos, ir visi turės galimybių pasiruošti.
Noriu pabrėžti, kad prekybininkams yra labai blogai, kai pakeitimai vyksta sausio 1 d., nes tada niekas nedirba. Tarkime, nuo sausio mažėja PVM, turėčiau džiaugtis, bet tą dieną ir Naujųjų metų naktį IT specialistai turi sėdėti ir viską tvarkyti. Kažkas tą darbą tai turi atlikti.
– Tai neabejotinai nukenčia darbuotojų gerovė?
– Mes vis kalbame apie darbuotojų gerovę, o šiuo atveju apie sumas, tačiau nepagalvojame, kad naujovėms reikia laiko ir visiems reikia laiko prisitaikyti. Tas pats buvo per euro įvedimą, niekur negali išvykti, o turi likti ir priiminėti sprendimus.
– Kalbant apie tuos pačius darbuotojus ir jų darbo laiką. Ar prekybos centrų darbas sekmadieniais Lietuvoje yra reikalingas, ar visgi pritariate darbuotojų profsąjungos siūlymams be išimties sekmadienį paskelbti nedarbo diena prekybininkams?
– Mano nuomonė yra labai paprasta. Jokiu būdu negalima sekti Lenkijos pavyzdžiu, kad per mėnesį būtų vienas nedarbo sekmadienis. Tai labai sudarko visą logistikos sistemą. Įsivaizduokite, šeštadienį atsivežame pieno, sekmadienį dirbame, pirmadienį vėl atsivežame pieno. Tai yra ciklas, kuris matuojamas savaitėmis, ne mėnesiais, todėl vienas sekmadienis sujauktų tą ciklą, o mūsų produktų galiojimo laikas yra trumpesnis nei užsienyje.
Per šventines dienas viską sutvarkome rankiniu būdų, tačiau įvedus dar vieną nedarbo dieną per mėnesį, išaugs kaštai ir automatiškai padidės kainos.
– Kaip tada reikėtų spręsti šią problemą?
– Aš už tai, kad penkerių metų laikotarpyje, sekmadieniai nereikėtų dirbti. Mes savo praktikoje sekmadieniais esame sutrumpinę darbo laiką nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, o mažose parduotuvėlėse nuo 9 val. ryto iki 16 val. dienos. Tad mano siūlymas būtų, kad pradžioje visų parduotuvių darbo laiką trumpinti nuo 10 val. ryto iki 15 val. dienos.
Žmones reikia pratinti lėtai. O vėliau, prabėgus metams ar keliems, turime žiūrėti ir toliau diskutuoti, ar tai pasiteisina, ar uždarome visai, ar paliekame taip, kaip yra.
– Sakote, kad viską reikia daryti palaipsniui?
– Mes esame apskaičiavę, kad būtent tas laikotarpis nuo 10 val. iki 15 val. sugeneruoja didžiausią perkamąją galią. O pačių darbuotojų reikalauja 2-3 kartus mažiau. Tai iš darbuotojų pusės, bet kokiu atveju, blogybė sumažėja. Galima sakyti, kad nukenčia tik maža dalis vartotojų, o pusei darbuotojų gaunasi laisvadienis.
– O ar sutrumpinus laiką nematote jokio finansinio pokyčio? Galbūt sumažėjo apyvarta?
– Sutrumpinę laiką nepastebėjome jokio didelio finansinio pokyčio. Atvirai pasakius, žiūrėjome, kad per tą laiką, kurio atsisakėme, praktiškai neturėjome jokios apyvartos. Nuo lapkričio mėnesio planuojame dar šiek tiek sutrumpinti darbo laiką – dideliuose prekybos centruose nuo 10 val. iki 20 val., o mažuose nuo 10 val. iki 16 val.
– Bet tas laikas, kurį siūlote, nuo 10 val. iki 15 val. sekmadieniais, daug kam gali pasirodyti, kad yra susijęs su alkoholio pardavimo laiku. Ar galima sakyti, kad alkoholio prekybos ribojimai paveikė prekybą?
– Bendrai kalbant, Lietuvoje alkoholio pardavimai iš tikrųjų yra sumažėję. Stipraus alkoholio, vyno sumažėjo, tačiau alaus padidėjo. Įdomu tai, kad nealkoholinio alaus ir vyno pardavimai yra padidėję net 3 kartus.
Tačiau verta paminėti, kad tą 10 proc. mažesnį „suvartojimą“ lietuviai kompensuoja atsiveždami alkoholį iš Lenkijos ar dar kažkur kitur, tai galiu pasakyti drąsiai. Yra tik vienas geras dalykas, kad tuo metu, kai buvo ruošiasi draudimai, labai daug buvo kalbama ir apie alkoholio žalą, o tai, manau, kad daugelį bent šiek tiek paveikė.
Akivaizdžiai matosi, kad tampa nebemadinga vartoti alkoholį, todėl manau, kad ne kiek ribojimai, o būtent viešosios erdvės faktorius čia ir suveikė. Asmeniškai, man imponuoja tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, kur alkoholį gali įsigyti bet kada, tačiau juo žmonės nepiktnaudžiauja, ir man neimponuoja suvaržytos Skandinavijos šalys.
