Pranešime rašoma, kad norint racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai, būtina kalbėti apie priemonių visumą.
„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Iki šiol kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose visiškai nėra reguliuojamas, nors akivaizdu, kad yra daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir priešlaikines mirtis.
Aplinkos ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą. Šis projektas yra pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.
Viena siūlomų priemonių – finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuotos šildymo sistemos. Kita – jau pradėta įgyvendinti priemonė – modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis.
Katilams keisti numatyta 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama, net 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus. Teigiama, kad modernesnės ir tausesnės technologijos padės taupiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą.
Pasak Vitalijaus Auglio, plano projekte siūlomas draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos anksčiau minėtomis – gyventojus finansiškai skatinančiomis – priemonėmis.
Aplinkos ministerijos teigimu, Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas yra rengiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turi sumažėti beveik 50 proc.
Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.
