Plane numatyta, kad turintys galimybę, bet nesutinkantys jungtis prie centrinio šildymo, turės papildomai užsimokėti, praneša LRT žinių laida „Panorama“.
Tokius planus kritikuoja ne tik ekspertai, bet ir valdantieji Seime. Kiek anksčiau kritiką išreiškė premjeras.
Aplinkos ministras komentuoti nepanoro
Aplinkos ministerija siūlo drausti miestuose šildytis naudojant kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas. Tai numatyta Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane, kurio vienas tikslų – miestuose gyventojus skatinti jungtis prie centrinių šildymo sistemų.
Todėl gyvenantiems miesto rajonuose, kur yra centrinis šildymas, siūloma drausti šildytis kitaip jau po dešimtmečio.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad oro taršos planas pateiktas svarstyti visuomenei, bet paaiškinti plačiau siūlymų – nemato reikalo.
Premjero S. Skvernelio jau kritikuota daugiausiai dėl siūlymo apmokestinti dyzelinius automobilius, taršos mažinimo planą vis dėlto sutiko pakomentuoti ministerijos Taršos prevencijos departamento vadovas.
Pasak jo, plano tikslas – nedrausti ar įvesti papildomą mokestį, o skatinti gyventi švariau. Esą, visų pirma, būtų numatyta parama norintiems jungtis prie centrinio šildymo, keičiantiems senus katilus ar krosnis į modernias šildymo sistemas.
Reikalavimai galiotų ir verslui, o paramai ketinama skirti iki 70 mln. eurų.
„Šios priemonės turėtų leisti gerokai sumažinti taršą mietuose ir centrinėse miesto dalyse, ir greičiausiai kitų priemonių – draudžiančių ir ribojančių tokių katilų veikimą, gal ir nereikės. Tačiau tai viena iš priemonių, ji kol kas yra svarstymo stadijoje“, – sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Turintys židinį ar krosnelę mieste – bus apmokestinti
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad planas nepanašus tiesiog į nekaltus siūlymus.
„Juodu ant balto parašyta: teisinėmis priemonėmis uždrausti naudotis kietojo kuro katilais centrinio šildymo teritorijoje. Nieko nėra parašyta apie tai, kad bus įvedama tik kraštutiniu atveju, niekur nėra parašyta, jei tarša bus didelė ir t. t. Tai galbūt jie apie tai galvoja, apie tai mąsto, tačiau dokumente, kuris yra pateiktas Vyriausybei, visuomenei, juodu ant balto yra parašyta – uždrausti“, – sakė jis.
Vilniaus Žvėryno rajono gyventojų nuomonės apie tokius Aplinkos ministerijos planus išsiskyrė.
„Dujomis šildomės, tai, žinokit, nepigu. Ir dar jeigu židinį reikėtų apskaičiuoti, turbūt skaičiuosime“, – sakė viena moteris.
„Tuose senuose namuose turėtų atsisakyti (krosnelių, židinių). Juos reikėtų tikrinti ir kažkokias taikyti, gal ne sankcija, bet įpareigoti susitvarkyti pagal šiuolaikinius reikalavimus“, – teigė kita moteris.
Mokestis – dar ne viskas
Taršos mažinimo planas kliūna ne tik Vyriausybei, bet ir Seimo daugumai. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika jį vadina prieštaringu, ir jam pritarti nežada.
Plane taip pat raginama sukurti privalomą namų ūkių šildymo įrenginių registrą ir suskaičiuoti visus katilus ir krosneles. Tai siūloma padaryti per visuotinę surašymą. Tada tektų papildomai susimokėti ir už privalomą katilų ir kaminų priežiūrą, kurią reguliariai galėtų atlikti tik sertifikuoti specialistai,