Ekspertai taip pat mano, jog tam, kad toks sandoris būtų sėkmingas, jo sąlygos ir pokyčiai abiejuose bankuose turi būti radikalūs.

Vis dažniau pasigirsta nuomonė, jog „Deutsche Bank“ pirmiausia turi užbaigti „Postbank“ turto prijungimą ir investicinės bankininkystės padalinio restruktūrizavimą ir tik po to svarstyti sandorį su „Commerzbank“. Šiam požiūriui pritaria ir stambūs „Deutsche Bank“ akcininkai.

„Iš dviejų sergančiųjų nepadarysi vieno sveiko“, – pareiškė leidiniui šaltiniai, susipažinę su vieno iš tokių akcininkų pozicija.

Tačiau yra du scenarijai, kurių atveju sandoris galėtų būti sudarytas sparčiau.

Pagal pirmąjį scenarijų „Deutsche Bank“ suvoks, jog negali atsitiesti savarankiškai, o pagal antrąjį – vienas ar keli užsienio bankai pateiks pasiūlymą dėl „Commerzbank“ perėmimo ir „Deutsche Bank“ teks stoti į mūšį dėl šio savo konkurento.

Nuo 2018 metų pradžios „Commerzbank“ akcijos atpigo trečdaliu, o „Deutsche Bank“ kapitalizacija sumažėjo 38 procentais. Beje, praėjusią savaitę „Berenberg Bank“ analitikai pareiškė manantys, jog „Deutsche Bank“ dar toli iki atsigavimo ir jo akcijos atpigs dar labiau.

Gandus apie galimą dviejų Vokietijos bankų susijungimą paskatino pranešimai apie tai, kad JAV investicijų grupė „Cerberus“ įsigijo ir „Deutsche Bank“, ir „Commerzbank“ mažumos akcijų paketus.

Susijungus „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“, galėtų būti suformuotas trečias didžiausias pagal turtą Europos bankas, kuris nusileistų tik Didžiosios Britanijos HSBC ir Prancūzijos „BNP Paribas“, o jo turto vertė sudarytų apie 1,9 trln. eurų.