Vasaros pradžioje Lietuvoje kai kuriuose regionuose fiksuota stichinė sausra, o liepą bei rugpjūtį šalį nusiaubė kelios lokalios, tačiau didelių nuostolių sukėlusios liūtys ir audros. Nepaisant padidėjusių žalų gyventojų ir įmonių turtui, specialistai džiaugiasi, kad Lietuvai bent jau pavyko išvengti miškų gaisrų, šiemet ypač skaudžiai nusiaubusių kitas šalis, rašoma bendrovės pranešime.
„Jau 2017 metus dėl gamtos stichijų padarytų žalų tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re“ oficialiai pakrikštijo nuostolingiausiais metais nuo pat 1977-ųjų. Tiesa, pernai pasauliniu mastu didžiausias žalas padarė Jungtines Amerikos Valstijas siaubę uraganai, o šiemet nuostolius skaičiuoja karščio, miško gaisrų bei purvo nuošliaužų nualinta Europa“, - pranešime sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Pasak jo, Lietuva tikrai gali džiaugtis išvengusi didelio masto miškų gaisrų, nusiaubusių kaimyninę Latviją ir itin daug žalos padariusių Švedijoje. Tačiau, draudikų teigimu, gyventojų bei įmonių turtas šiemet nuo vasarą užklupusių stichijų kentėjo dar labiau nei pernai, kai užfiksuoti rekordiniai nuostoliai.
„Šių metų vasaros nuostoliai, preliminariais duomenimis, maždaug dešimtadaliu didesni nei pernai, o tai reiškia, kad ir toliau gamtos stichijų žalos nepasigaili nei žmonių, nei verslo. Lyginant su 2016 m. nuostoliai laikosi išaugę 30 proc. BTA duomenimis, šiemet daugiausia žalos padarė liūtys ir žaibai. Pavyzdžiui, vien birželio 21 d. audros nuostoliai siekė per 200 tūkst. eurų, o liepos mėnesį fiksuotų įvykių dėl liūčių skaičius buvo 3 kartus didesnis nei birželį“, - pranešime teigia M. E. Goliančikas.
Didžiausias rugpjūčio mėnesio įvykis - audros metu sugriuvęs statinys. Nuostoliai viršys 35 tūkst. eurų.
„Netrūko ir žaibo iškrovos padarytos žalos. Dažniausiai tokiais atvejais nukenčia namų šildymo reguliavimo sistemos, vartų automatika, smulki buitinė technika. Esame paskaičiavę, kad nuostoliai tokiais atvejais vidutiniškai siekia apie 350 eurų“, - teigia specialistas.
Jo teigimu, liepos mėnuo šiemet pasižymėjo gausiais, bet gana smulkiais nuostoliais, o štai karštis pakoregavo žalų pobūdį.
„Audros ir liūtys ypač pavojingos turtui. O štai karštis - žmonių sveikatai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors rekordai ir nebuvo sumušti, paskutinį liepos dešimtadienį ir pirmas keturias rugpjūčio dienas maksimali dienos oro temperatūra šoktelėjo iki 30-34 laipsnių. Tad nenuostabu, kad šiemet užfiksavome gerokai daugiau sveikatos sutrikdymų: saulės smūgiai, perkaitimai, net širdies smūgiai kaitroje dirbant fizinį darbą tikrai išskiria šių metų vasarą iš kitų“, - vardija BTA specialistas.
Įsigalint ekstremalesnėms klimato sąlygoms ir stichiniams gamtos reiškiniams vis dažniau pasiekiant Lietuvą, specialistai siūlo nesitikėti, kad šio globalaus reiškinio pasekmių pavyks išvengti.
„Vienas akivaizdžiausių klimato kaitos požymių - orų permainingumas ir nenuspėjamumas bei itin radikalūs pokyčiai. Pernai kentėjome nuo lietaus, šiemet kepino alinantis karštis. Visus šiuos reiškinius lydi audros, žaibai, vėjai. Tad tikėtis, kad klimatas tiesiog susibalansuos, tikrai neverta. Kur kas palankiau investuoti į saugumo sistemas, patiems saugotis ir niekada nejuokauti su gamta bei paisyti kartais labai elementarių, bet svarbių specialistų rekomendacijų“, - įsitikinęs M. E. Goliančikas.
