„Rizikos čia gerokai daugiau nei pinigų“, – sako Robertas. „Mėsos taškas“ šventė dvejų metukų gimtadienį.
Negalvojo apie jokį kitą miestą
– Dabar beveik visi mūsų klientai tapo mūsų draugais. Kiekvienas brangus. Ir žinome, jei pirkėjas atėjo pas mus pirmą kartą, beveik šimtas procentų, kad užsuks ir antrąkart. Mes labai stengiamės susidraugauti, – šypsosi Robertas.
„Mėsos taškui“, Tauragės pirkėjams pasiūliusiam gurmaniškos mėsos produktų, prieš keletą dienų sukako dveji metukai. Sukaktis neįspūdinga, tačiau nišiniam verslui, juolab provincijoje, svari. Robertas sako, kad prieš dvejus metus, vos atidaręs parduotuvėlę, sulaukė nuostabos ir išankstinio įvertinimo, kad investuodamas į tokį verslą elgiasi kvailai – esą gurmaniškos brangios mėsos niekas Tauragėje nepirks.
– Tiesiai šviesiai pasakydavo, kad esu kvailas, kad išsilaikysime tik kelis mėnesius, na, gal pusmetį. Būtent šitie žodžiai mus su žmona ir skatino įrodyti, kad vertintojai klysta. Žinoma, tai buvo rizika. O rizika šiame versle yra baisiausias dalykas ir jos labai daug, nes prekiaujame trumpo galiojimo produktais, – „Tauragės kurjeriui“ atviravo verslininkas.
Savo verslą Tauragėje Robertas įkūrė grįžęs iš emigracijos Norvegijoje. Sako emigravęs dėl tų pačių priežasčių, kaip ir daugelis lietuvių. Iš Lietuvos į Norvegiją, palikęs čia šeimą, išvyko 2008 metais. Tiesa, Robertui pasisekė, dirbo, kaip jis sako, naftos pramonėje, didžiausioje emigranto svajonėje. Išmoko norvegų kalbą. Rodos, nieko netrūko. Tačiau gimtinės ir šeimos ilgesys privertė grįžti. Tauragiškis, čia gimęs ir augęs, negalvojo apie jokį kitą miestą, tik apie Tauragę.
– Mėgstu gaminti. Tai mano hobis. Ir per jį mačiau galimybę grįžti. Kai tau per keturiasdešimt, nesinorėjo niekam keliaklupsčiauti, lankstytis, prašyti darbo. Nusprendėme, kad galime darbo vietas susikurti. Suaugęs žmogus pats priima sprendimus ir pats renkasi. Aš pasirinkau riziką, – kalbėjo R.Liorančas.
Paklaustas, ar rizika pasiteisino, Robertas atviras – materialiniu aspektu greičiausiai ne. Duonos, pasak verslininko, užtenka, bet tik tiek. Tačiau moraliniu aspektu jo įkurtas verslas, kaip sako Robertas, pasiteisino „žiauriai“. „Mėsos taško“ mėsinė buvo viena pirmųjų Lietuvoje tokio tipo mėsinių, kuriose prekiaujama kokybiška brandinta jautiena ir kitokios rūšies mėsa. Robertas tikina, kad prieš dvejus metus keletas panašaus tipo mėsinių veikė tik Vilniuje.
Kuo mes prastesni už vilniečius?
Per tuos dvejus veiklos metus Robertas sako matęs ne vieną vietos verslą, kuris išgyveno vos kelis mėnesius.
– Teko kalbėtis su viena nauja jauna verslininke, kuri Tauragėje atidarė aprangos parduotuvėlę. Išskirtinę, tokią, kokia ir turi būti, kokios yra Vilniuje, kituose Europos miestuose. Daugybė žmonių jos klausė, kam ji taip rizikuoja, juk čia provincija, juk niekas nepirks. Tačiau kuo mes prastesni už vilniečius? Mes patys save pasistatom į tą provincijos kampą ir sakom – čia, Tauragėj, nepaeis. Paeis, tik reikia padaryti taip, kad žmonėms būtų malonu ateiti, kad būtų kitaip, kad žmonės gautų tai, ką jie gauna nuvažiavę į Klaipėdą, Kauną, Vilnių, net Londoną ir Paryžių, – įsitikinęs Robertas.
„Mėsos taške“ įsteigtos trys darbo vietos. Be Roberto, darbuojasi jo žmona Rasa ir pardavėja Nijolė Medelienė. Mums kalbantis čia pat prekybos salėje Nijolė vos spėjo suktis – Žolinės išvakarėse dauguma prašė šašlykų. Robertas atvirauja bandęs iš savivaldybės gauti valdžios žadėtąją paramą darbuotojų atlyginimams kompensuoti, tačiau kai kurie šios tvarkos niuansai, pasak jo, nusvarina rankas.
– Parama, tie žadėti 2000 eurų, kaip ir skirta, tačiau aš jos neturiu. Savivaldybė neskuba – jokių konkrečių datų, jokių konkrečių atsakymų, kada, aš taip ir nesulaukiau, – sakė R.Liorančas.
Aukščiausios prabos gaminiai
„Mėsos taškas“, pradžioje ėmęsis tik brandintos jautienos prekybos verslo, vis dėlto pamatė, kad dirbti su vienintele itin siaura prekybos sritimi sunkiai pavyks. Pasak Roberto, nori nenori teko ieškoti ir pirkėjui pasiūlyti daugiau produktų – šiandien parduotuvėlėje Dariaus ir Girėno gatvėje rasite ne tik jautienos, vištienos, antienos, bet ir rūkytų, vytintų mėsos produktų, jūros gėrybių, paskanauti siūloma net sraigių. Įsigyti čia galima ir prieskonių, net niekur kitur nematytų ledų ir šerbeto.
– Prekiaujame ne tik brangiais, bet ir kokybiškais kasdieniais produktais, skirtais kasdieniam miesto žmogaus stalui. Žinoma, mūsų arkliukas – tas vadinamasis savaitgalio ar švenčių produktas, kuris kokybiškesnis ir brangesnis. Šventinis produktas – aukščiausios klasės gaminiai, kaip mes sakome, aukščiausios prabos kepsniai. Jie žinomi visame pasaulyje ir tai nėra kiekvienos dienos maistas, – sako Robertas.
Paklaustas apie kepsnių tradiciją, verslininkas atviras – viskas normalu, kas kokybiška, net prekybos centre įsigyti jau gatavi masiniam pirkėjui skirti šašlykai. Jis sako mėgstantis visą ir visokią mėsą ir niekada nesiginčijantis su vegetarais. Robertas įsitikinęs – laisvoje šalyje žmonės valgo tai, ką nori. Be to, su tikėjimu pasiginčyti sunku.
– Aš kartais irgi save pabaudžiu, kad valgau per mažai daržovių, visur turi būti balansas. Esu prieš kraštutinumus. Nesuprantu, kai žmonės, pavyzdžiui, valgo tik vištieną ir nepripažįsta jokios kitos mėsos, – mano Robertas.
Akcija – ateikit ir tapsit mūsų draugais
Pagrindinis šios vasaros klausimas, kurį Robertas su Rasa išgirsta savo parduotuvėje, – kaip skaniai užmarinuoti šašlykus. Juk šašlykų receptų – daugybė: su kefyru, mineraliniu vandeniu, net kiviais. Jokios paslapties čia nėra – sako Robertas.
– Pagrindinis ingredientas yra geras produktas, tai yra gera mėsa. Daugiau nieko nereikia. Tik druskos ir pipirų. Visa kita yra fantazijos ir skonio reikalas. Klasika yra gera mėsa, gera druska, geras pipiras. Jeigu kas nori šiek tiek česnako, kalendros, kas nėra pas mus labai populiaru, ar baziliko, rozmarino, tikrai gali bandyti. Žmonės nusiperka brangiausias kepsnines ir jose kepa šašlykus. Tačiau kepa ne kepsninės, kepa žmonės. Žinoma, dar vieno ingrediento būtinai reikia, apie kurį nutylėjau, – meilės, – šypsosi Robertas.
Iš kur vežama „Mėsos taško“ produkcija, Robertas neatskleidė, patikino labai norįs bendradarbiauti su vietos ūkininkais, tačiau jie dar negalintys pasiūlyti tokios aukštos kokybės produkcijos. Verslininkas sako brandintą jautieną atskiriantis vien pažiūrėjęs, net ragauti nereikia. Ir vis dėlto – kas gi yra ta garsioji brandinta mėsa?
– Tai mėsa, išbuvusi tam tikrą laiką, apie keturias savaites (vištienai užtenka savaitės), po skerdimo tam tikroje terpėje. Arba sausoje terpėje, arba savo sultyse. Brandinta mėsa pagerėja – praranda perteklinį vandenį, išryškėja skonis, tampa minkštesnė ir sultingesnė, nors iš jos ir pasišalina vanduo, – atskleidė Robertas.
„Mėsos taško“ parduotuvėlėje mėsa taip pat brandinama – galite net apžiūrėti, kaip atrodo procesas, per brandinimo spintos stiklą viskas puikiai matyti.
O kokį patiekalą labiausiai mėgsta gurmanišką maistą kitiems tiekiantis Robertas? Atsakymas nustebina – cepelinus. Paklaustas, kur Tauragėje, jo nuomone, šis patiekalas skaniausias, verslininkas nesureikšmina – cepelinai, jo nuomone, yra cepelinai, tačiau jei juos klientui virtų jis, patiektų kiek kitaip nei namuose.
– Va, to pasigendu Tauragės kavinėse. Juk viskas gali būti patiekta šiek tiek kitaip, šventiškiau, gražiau. Jei jau eini į kavinę pavalgyti, tikiesi, kad maistas bus nors kiek šventiškesnis. Argi sunku patiekalą patiekti taip, kad man kiltų klausimas, kodėl aš taip namie nepasigaminu, kad valgyčiau jį su nuostaba. Tačiau tikrai ne visur taip, yra Tauragėje kur skaniai pavalgyti, bent keletas vietų tikrai yra, – konstatuoja Robertas.
Pokalbiui baigiantis, suteikiame teisę Robertui pareklamuoti „Mėsos taško“ produktus, klausiame – galbūt akcijų kokių paskelbė, juk akcijas pirkėjai mėgsta.
– Mūsų akcija tokia – ateikit ir tapsit mūsų draugais. O geriausia reklama mums – iš lūpų į lūpas, – sako „Mėsos taško“ savininkas.
Ką gi, su gimtadieniu.
