Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad papildomas dėmesys leistų išsklaidyti nepagrįstus įtarimus.
Jis pabrėžė, kad jau daug metų galioja įstatyme įtvirtintas platus sąrašas draudžiamų veiksmų, kurių atvirai ar paslėptai negali daryti didieji prekybos tinklai, o šias sąlygas griežtai kontroliuoja Konkurencijos taryba, galinti taikyti milžiniškas baudas.
„Dėl sutarčių su tiekėjais tikrinimo priemonės manau, kad tai gali duoti pozityvų rezultatą net patiems prekybininkams. Viešumoje pasirodo tvirtinimų, kad prekybos tinklai lupa devintą kailį nuo tiekėjų įvairiausiais paslėptais mokesčiais“, – BNS sakė L. Vilimas.
„Tad jei Vyriausybė dar kartą galės pamatyti, kaip sureguliuoti tiekėjų ir prekybininkų santykiai, kad nėra jokių draudžiamų ar paslėptų mokesčių, tikiu, jog ir pačių prekybos tinklų vertinimas pagerės tiek valdžios, tiek visuomenės akyse“, – teigė jis.
Taip L. Vilimas komentavo premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą, kad valstybės institucijos turi peržiūrėti sutartis tarp produkcijos tiekėjų ir prekybininkų, „kokios yra sutartys, kam permetamos rizikos, kokie atsiranda papildomi mokesčiai, kaip marketingo, lentynos mokesčiai, įvairios baudos“.
„Labai svarbu, ar nėra susitarimų, ypač kalbant apie stambius tiekėjus stambiems prekybos centrams, kur tiekiama su aiškiai fiksuota kaina ir sąlyga, kad kitiems prekybos tinklams ta produkcija būtų tiekiama aukštesne kaina arba išvis nebūtų tiekiama“, – interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė, kad aktyviau veikti turi ir už vartotojų teises, konkurenciją ir asmens duomenų apsaugą prižiūrinčios institucijos.
Abejoja dėl naujo rinkos žaidėjo
Anot S. Skvernelio, Vyriausybė svarsto skatinamąsias priemones, kurios leistų į Lietuva ateiti naujiems rinkos dalyviams, ir mažinti reikalavimus kurtis mažoms parduotuvėms.
L. Vilimas sakė, kad konkurencija iš principo naudinga vartotojams, tačiau perspėjo, kad atėję stiprūs nauji prekybininkai daugiausia rizikos keltų būtent mažoms parduotuvėms.
„Reikia turėti omeny, kad sąlyginai mažoje rinkoje dabar veikia penki tiek Europos, tiek pasauliniu lygiu stiprūs prekybos tinklai, su kuriais tenka konkuruoti ir smulkioms parduotuvėms. Tikėtina, kad naujų daug resursų turinčių prekybininkų atėjimas mūsų rinkoje labiausiai apsunkintų konkurenciją smulkioms parduotuvėms. Tai būtų priešingas efektas Vyriausybės lūkesčiui dėl smulkių pardavėjų gausesnio steigimosi“, – teigė L. Vilimas.
Jis tikino, kad investuotojus gali atbaidyt Lietuvos reguliacinė aplinka, įskaitant svarstymus uždrausti prekybos tinklams dirbti sekmadienį.
„Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių turi specialų veiklą ribojantį įstatymą tik didiesiems tinklams, taip pat šiuo metu svarstomi darbo dienų ribojimai tik prekybininkams. Tokiame kontekste, aš asmeniškai manau, bus nepaprastai sudėtinga įtikinti mažmeninės rinkos dalyvį drąsiai žengti į Lietuvos rinką“, – sakė L. Vilimas.
„Maxima“ šiuo metu turi 242 parduotuves, „Iki“ – 229, „Norfa“ – 143, „Rimi“ - 56, „Lidl“ – 37, rodo viešai skelbiami duomenys. Pernai iš Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos pasitraukė Suomijos prekybos tinklas „Prisma“.
S. Skvernelis dar prieš metus skelbė, kad į Lietuvą ateiti siūloma vienam Lenkijos prekybos tinklui, bet jo neįvardijo. Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“. Populiarias parduotuves „Biedronka“ valdo Portugalijos verslininkai.