Nuo gandro iki briedžio

Išmani sistema turėtų būti įrengta Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys kelio nuo 17,45 iki 17,82 km ruože. Techninėje specifikacijoje skelbiama, kad tiekėjas turi pateiktį sprendinį, kuris užtikrins smulkių ir stambių gyvūnų užfiksavimą.

Taigi sistema turi atpažinti ir vairuotojus perspėti apie šalia kelio esantį gandrą, kiškį, lapę, šunį, barsuką, vilką, mešką, lūšį, šerną, elnią, briedį ar kitą gyvūną, kurio mažiausi matmenys – 30 cm plotis ir 30 cm ilgis.

Įranga turi perspėti apie iki 20 m nuo kelio dangos krašto kelio esančius gyvūnus, tam turi būti įrengti ne mažiau kaip 4 kintamosios informacijos kelio ženklai.

Vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelyje sistema turi veikti autonomiškai, taip pat ji būtų integruota į Eismo informacinę sistemą (EIS), su galimybe stebėti sistemos veikimą ir būseną.

Daugiau detalių, kaip turėtų veikti tokia sistema, nėra nurodyta. Tačiau nurodyta maksimali vertė, kuri su PVM negali viršyti 121 tūkst. eurų.

Lietuvoje tokia pirma

Apie šią išmanią sistemą LAKD kol kas daugiau informacijos atskleisti nepanoro, tačiau patvirtino, kad, direkcijos žiniomis, Lietuvoje tokios sistemos keliuose dar nėra.

„Pasaulyje panašios sistemos nėra naujiena. Panašiu principu veikiančias sistemas naudoja pasieniečiai ar apsaugos tarnybos teritorijų stebėjimui.

Yra keli būdai, kaip tokia sistema gali būti įgyvendinta, konkretus sprendimo būdas nėra detalizuotas techninėje specifikacijoje, tikimės, kad tiekėjai pateiks geriausią ir pigiausią sprendimą. Siekdami neįtakoti tiekėjų pasirinkimų nekomentuosime sistemos veikimo principų, kol neįvyko viešasis pirkimas“, – DELFI teigė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Nemanytė.

Anot E. Nemanytės, į sistemą įeitų ir kintamos informacijos ženklų įrengimas, kurie įspėtų apie artėjančius gyvūnus ir perspėtų apie leistino važiavimo greičio sumažinimą. Taip siekiama išvengti susidūrimų su gyvūnais, kurie kartais būna mirtini.

Paaiškino, kodėl pasirinktas būtent šis kelias

E. Nemanytė teigė, kad sistemos vertė yra nustatyta atsižvelgiant į analogiškų sistemų ir komponentų rinkos kainas.

Paklausta, kodėl sistemą ruošiamasi įrengti būtent kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, ar tikrai tai yra pakankamo intensyvumo kelias, ji pateikė tris pasirinkimo kriterijus.

„Kelio ruožas parinktas įvertinus eismo įvykių susiduriant su laukiniais gyvūnais skaičių, kuriuose buvo sužeisti žmones, eismo intensyvumą ir avaringumo koeficientą“, – sakė ji.

Kelio ruože nuo 9,250 iki 23,160 km, į kurį patenka įspėjimo apie gyvūnus sistema, pravažiuoja 1977 automobiliai per parą. Viso šiame Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys kelyje pravažiuoja 10168 transporto priemonės per parą.

Palyginimui, 2017 m. per parą kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda pravažiuoja apie 20 tūkst. automobilių per parą, Vilnius-Panevėžys virš 11 tūkst. automobilių, Vilnius-Utena – 6474 automobiliai.

Nuo 2017 m. pradžios iki šių metų rugpjūčio vidurio būtent kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys iš viso užregistruoti 169 eismo įvykiai – susidūrimai su gyvūnais.

Svarsto apie termokameras

DELFI paprašė įvertinti konkurso sąlygose aprašytą sistemą gamtininko, medžiotojo, turinčio laukinės gyvūnijos išteklių valdymo ir naudojimo išsilavinimą, Petro Adeikio.

Jis svarstė, kad greičiausia bus įrengtos galingos, stacionarios termokameros.

„Viskas skamba labai įdomiai, techniškai tai tikrai įmanoma, svarbu teisingai įrengti. Įsivaizduoju, kad tai bus termokameros, kurios laisvai gali užfiksuoti gyvūnus ir iš labai tolimo nuotolio.

Aš, stebėdamas gamtą, naudoju paprastą, elementarią rankinę termokamerą, kuri iš kokių 50–100 m zuikį užfiksuoja, netgi pelėną.

O jeigu šnekėtume apie stacionarias termokameras, jų galimybės yra neribotos, yra kamerų, kurios varnos dydžio paukštį pamato netgi už kilometro“, – sako jis.
Laukiniai gyvūnai

P. Adeikis sveikino tokią iniciatyvą, nes teigė, kad Lietuvoje ši sritis yra apleista. Tačiau pažymėjo, kad svarbu apie šalia kelio esančius gyvūnus perspėti nuolat.

„Jeigu tie įspėjantys ženklai apie gyvūną bus tik sistemos galuose – tai nežinau, ar tai labai efektyvu, nes stirnai nušuoliuoti 20 m atstumą – nėra kas, keli šuoliai, kelios sekundės – ir ji jau kelyje.

Turėtų būti tam tikroje atkarpoje periodiškai išdėlioti mirksintys perspėjimai, kad šalia yra gyvūnai, tada tai bus efektyvu. Jei sistema bus įrengta protingai – tai labai įdomu, tikrai nuvažiuosiu pats ir išmėginsiu, kaip tai veikia.

Lietuvoje tai labai apleista sritis, išvis niekas tuo nesirūpina. Tvorų yra, tačiau perėjimų – ne, jų nepakankamai“, – teigė jis.

P. Adeikis sakė, kad apie sistemos kainą spręsti sunku, kai nėra tiksliai aišku, nei kas ten bus įrengta, nei kaip tai veiks, tačiau pažymėjo, kad pačios termokameros – brangūs įrenginiai.

„Pavyzdžiui, mano visiškai paprasta, buitinė, nešiojama termokamera, kurią naudoja gamtininkai, kainuoja 4000 eurų. Bet stacionarios, techniškai žymiai galingesnės, su geresniais jutikliais kainuoja tikrai labai daug“, – sako jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)