Bendrosios valiutos blokas praėjusiais metais buvo „netikėta ekonominė žvaigždė“, bet euro zonos ekonomikos plėtros tempas lėtėja. Visgi recesija kol kas nelaikoma realia grėsme.
Protekcionistinė prekybos politika greičiausiai stabdys pasaulio ekonomikos augimą ir jau sukėlė neramumus finansų rinkose.
Gamintojams nerimą kelia besiplėtojantis prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir jų prekybos partnerių, nors Kinija ketina siųsti delegaciją į Vašingtoną derybų dėl prekybos atnaujinti.
Ketvirtadienį bus skelbiamas tyrimų bendrovės „IHS Markit“ skaičiuojamas bendras euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), kuris turėtų atspindėti bloko ekonomikos situaciją rugpjūtį.
Rodiklis virš 50 punktų ribos reiškia sektoriaus plėtrą. „Reuters“ apklausa prognozuoja, kad jis sudarys 54,3 punkto. Tai reikštų patvirtinimą, kad euro zonos ūkio plėtra išlieka solidi, bet nebesiekia rekordinių aukštumų.
„Europos ekonomikos augimas praranda pagreitį. Visgi mes tikimės tik nedidelio sulėtėjimo, lyginant su ankstesniu mėnesiu, nepaisant rugpjūtį sąlyginai nusilpusių Europos finansų rinkų“, - teigia „Nordea“ ekonomistai.
Esant solidžiai euro zonos ekonomikos plėtrai ir infliacijai liepą pakilus virš Europos centrinio banko (ECB) tikslo, bankas neturėtų atsisakyti planų šiemet baigti 2,6 trln. eurų aktyvų pirkimo programą. Jis ketina pradėti didinti skolinimosi kainas antroje 2019 metų pusėje.
Anglijos centrinis bankas šį mėnesį jau pakėlė palūkanas virš finansų krizės žemumų, bet pabrėžė, kad neskubės jų didinti toliau.
Didžiojoje Britanijoje nerimaujama dėl to, kokį susitarimą su Europos Sąjunga šalis pasieks prieš pasitraukdama iš Bendrijos kitų metų kovą. Jeigu susitarimas nebus pasiektas, rinkos analitikai tikisi svaro susilpnėjimo ir Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo sulėtėjimo.
