Anot ekonomisto, Lietuvos rinkoje trūksta konkurencijos, todėl tokiu atveju, labai sveikintinos yra alternatyvos, kurias susiranda patys žmonės. Viena jų – apsipirkimas Lenkijoje.
„Nereikia gilių ekonominių teorijų. Aš pats lankausi ir matau parduotuvėse, kaip skirtingai elgiasi skirtingos socialinės grupės. Nemaža dalis žmonių stebi kainą, akcijas, skaičiuoja, lygina ir prie kiekvienos prekės sugaišta bent jau keletą minučių, o viską sudėjus, praleidžia keletą valandų parduotuvėje. Ir yra kita dalis, kuri šluoja viską iš eilės, nežiūri į kainas ir parduotuvėje praleidžia kelioliką minučių.
Tai reiškia, kad tokių pirkėjų masė yra ganėtinai kritinė, o tai leidžia prekybos centrams imtis lengvesnio kelio ir kaštų didėjimą permesti vartotojams. Konkurencinėje aplinkoje tai būtų padaryta kur kas sunkiau. Tokiais atvejai, labai gerai, kad egzistuoja alternatyvos. Pavyzdžiui, apsipirkimas Lenkijoje. Iš pirmo žvilgsnio nelabai patriotiškai sveikinu, nes tie žmonės tampa „rinkos sanitarais“, jie užtikrina didesnę konkurenciją ten važiuodami“, – sako G. Nausėda.
Kita alternatyva, anot ekonomisto, yra internetinė prekyba, kuria pradeda naudotis vis daugiau Lietuvos gyventojų.
„Maisto ar pieno produkto nelabai nusipirksi , bet ne maisto produktų rinkoje, daugelis jaunų ar vidutinio amžiaus pirkėjų beria rekomendacija ir sako, mielieji, ko jūs čia raudate, imkite iniciatyvą į savo rankas ir pirkite internetu, kas yra gerokai pigiau“, – konstatuoja specialistas.
Ekonomistas laidoje taip pat nepraleido progos padiskutuoti apie Statistikos departamento paskelbtą skurdo rodiklį, pagal kurį, nepritekliuje gyvena net ketvirtadalis šalies gyventojų.
„Manau, kad kovoti reikia ne prieš šį rodiklį, o labai aiškiai konstatuoti, kad skurdo rodiklis, toli gražu, neparodo viso bendro socialinės atskirties vaizdo. Jis tik fragmentuotas rodiklis, kuris atspindi blogiausioje padėtyje atsidūrusios visuomenės grupės situaciją ir jos kitimą laike.
Jeigu mes matome, kad tokių žmonių yra virš 20 proc., jau savaime yra blogai. Jeigu tokių žmonių dalis yra net ir pagerėjus ekonominėms sąlygoms, tada tai yra dvigubai blogai. Skurdo rodiklis neatspindi viso konteksto ir todėl mes turime vadovautis kitais rodikliais: pagal pajamas, turtą, visuomenės grupių, klasių atotrūkį.
Tik tuomet turime aiškesnį vaizdą ir galime daryti išvadas“, – sako G. Nausėda.
Tačiau ekonominis augimas, pasak ekonomisto, nesukuria socialinės lygybės, o atvirkščiai, ją tik didina.
„Socialinė atskirtis ekonomikos augimo sąlygomis tik didėja.
Tiesa sakant, paradoksalu, nes krizės sąlygomis, kartais jaučiamas socialinės atskirties sumažėjimas, nes tie, kurie turi daug turto, vertybinių popierių, nuo krizės nukenčia santykinai labiau, bet ekonomikai augant, jie iš savo akcijų, pajamų pokyčių laimi daugiau, nes tiesiog turi didesnes ir įvairesnes galimybes negu tie, kurie gyvena iš fiksuoto atlyginimo ar pensijų“, – teigia G. Nausėda.
