Po penktadienį Teisingumo ministerijos kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba paskelbto tyrimo, kad rengiamės ir aunamės brangiau nei vidutinis europietis, jis DELFI Dienoje teigė, kad tyrimas nėra reprezentatyvus, o mažinti kainų prekybininkams nėra galimybių.
„Tyrimas atliktas 12 valstybių, kaimyninėse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tose didžiosiose, kur galvojome, kad kainos bus didžiausios – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Taip pat Belgijoje, D. Britanijoje.
Buvo tikrinamos e. parduotuvės, tos pačios prekės, identiško modelio, to paties gamintojo“, – sakė VVTAT direktorė Neringa Urbaitė.
Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė sakė, kad tyrimu buvo siekta pradėti viešą diskusiją ir dialogą.
„Tyrimas įvertino prekių grupes – drabužius, avalynę ir buitinę techniką. Pasirinkome šias prekių grupes, nes „Eurostat“ pagal pernai metų duomenis, paskelbė, kad būtent šių prekių kainos Lietuvoje viršija ES vidurkį.
Tyrimas iš principo patvirtino „Eurostat“ duomenis. Tačiau reikėtų pažymėti, kad iš tikrųjų yra prekių, kurių kainos ir žemesnės, yra prekių grupės, kuriose kainos tokios pačios, kaip kitose šalyse. Mes džiaugiamės tokiais rezultatais. Tačiau yra prekių ir kurios kainuoja daugiau“, – sakė ji.
Tuo metu „Topo Centras“ direktorius Remigijus Štaras pasidžiaugė, kad šis tyrimas, priešingai, nei rodo „Eurostat“ duomenys, atspindi, kad Lietuvoje buitinės technikos prekių kainos yra žemesnės nei ES vidurkis.
Vis dėlto kaimyninėje Latvijoje buitinė technika kainuoja pigiau nei Lietuvoje.
„Žiūrint ir aiškinantis, kad Latvijoje yra kelios prekės iš 20 tūkst. surastos pigesnės, tai lygiai taip pat galiu pasakyti, kad latviai turi mažiausias kainas, o mes po jų. Mums didysis įvertinimas, kad mūsų didieji kaimynai lenkai turi tokias pačias kainas. Tai man atrodo, kad čia mums buitinės technikos ir elektronikos srityje didis pasiekimas“, – sakė jis.
Brangiausiai iš Baltijos šalių, remiantis tyrimo duomenimis, buitinė technika kainuoja Estijoje.
Kainos nemažės, nes nėra tam prielaidų
R. Perveneckas tvirtino, kad kainos Lietuvoje tikrai nėra aukščiausios Europoje, tačiau žemesnės jos taip pat nebus.
„Supraskit, prekybininkai nesako, kad Lietuvoje kainos žemos, kad atlyginimai aukšti ir kad žmonės uždirba daug – mes puikiai tą dalyką suprantame, bet mes negalime pardavinėti prekių pigiau, nei mes patys jas perkame, ir niekas jų neparduoda mums pigiau dėl to, kad gyvename prasčiau“, – sakė jis.
Jis ragino suprasti, kad drabužių kainos taps vis labiau panašesnės visose šalyse, todėl nereikia tikėtis, kad pas mus jos bus žemesnės: „Norėčiau išsklaidyti dar vieną stereotipą ir tai yra apie tai, kas vyksta pasaulyje ir kur mes einame.
Yra pasakymas, kad kainos pas mus turi būti žemesnės nei išsivysčiusiose šalyse, bet mes gyvename globaliame pasaulyje, e. prekyba labai daug ką keičia, ir tos kainos tampa vienodos, jos artimos visose rinkose, ir kuo toliau – tuo jos labiau bus panašios.
Norėčiau, kad valstybinės žinybos nustotų kartoti stereotipus. Realybė ta, kad kainos nebus žemesnės nei kitur, ir mes turime tą sakyti atvirai. Nėra prielaidų, kodėl jos turėtų būti žemesnės, neturime nei mokesčių lengvatų, nei super galimybių sumažinti tas kainas“, – sakė jis.
Vienodos kainos skirtingose šalyse – didžiulis pasiekimas
Verslininkas tvirtino, kad didžiulis laimėjimas, jog Lietuvoje apskritai galime matyti tokias pat ar panašias kainas kaip ir didžiosiose rinkose, nes Lietuvos rinka yra maža.
„Rinka yra labai svarbus faktorius, ir sakyti, kad rinkos dydis neturi reikšmės, mano manymu, nėra tikslinga.
Jeigu mes mažoje rinkoje sugebame tokias pačias kainas išlaikyti kaip Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir t. t. – tai didžiulis pasiekimas“, – tvirtino.
Jis teigė, kad reikia atsisakyti stereotipo, kad Lietuvoje drabužiai ir avalynė turi būti pigesni nei kitur, nes esame maža, nedidelės perkamosios galios šalis.
„Kainos Lietuvoje nesiskirs nuo išsivysčiusių rinkų kainų, nes mažai rinkai yra iššūkis išlaikyti tą patį kainų lygį kaip Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kadangi nėra nei vienos priežasties, kodėl Lietuvoje santykiniai kaštai būtų mažesni nei kitose šalyse“, – sakė jis.
Iš tyrimo eliminuotų mažiausių kainų šalis – Ispaniją ir Portugaliją
R. Perveneckas kritikavo, kad tyrimas nereprezentatyvus, nors vieną visuomenėje itin gajų stereotipą ir paneigia.
„Sprendžiant iš to, kaip atliktas tyrimas, kokia metodologija, sunku vertinti, kad jis reprezentatyvus. Be to, 660 eurų tyrimo kaina, sunku pasakyti, kad labai išsamų tyrimą galima padaryti.
Bet tyrimas atsako į klausimus, kurių niekaip nepavyksta įrodyti Lietuvos žiniasklaidai. Pirmiausia, apie stereotipus, kuriuos šiuo tyrimu galima sulaužyti.
Kol kas tiek Teisingumo ministerija, tiek VVTAT daro savo išvadas, mes turime kitą nuomonę – tyrimas labai akivaizdžiai parodo, kad absoliučiai identiškos prekės Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ir daugelio kitų šalių rinkose kainuoja tiek pat“, – sako jis.
R. Pervenecko teigimu, kainų žemumu išsiskiria tik dvi šalys – Ispanija ir Portugalija, kurias teisingiausia būtų eliminuoti iš tyrimo.
„Tai „Inditex“ pasaulinio mažmenininko tėvynė – kompanijos, kuri Ispanijoje turi 2000 parduotuvių, kone kas antrą, ir natūralu, kad namų rinkoje ji laikosi tam tikrų tradicijų, kainodaros.
Jeigu išimtume šias šalis iš konteksto, gautume vaizdą, kad didžiosios dalies importuojamų drabužių kainos yra absoliučiai panašios arba artimos kitoms šalims“, – tvirtina verslininkas.
DELFI primena, kad „Inditex“ grupė valdo tokius prekių ženklus kaip „Zara“, „Bershka“, „Pull&Bear“, „Massimo Dutti“, „Stradivarius“. Lietuvoje šiems prekių ženklams atstovauja „Aprangos“ grupė.
Apie tyrimą
Tyrimo metu buvo lygintos ne maisto prekių kainos tų pačių prekybos tinklų e. parduotuvėse Lietuvoje ir kitose 12 ES valstybėse. Tyrimą, VVTAT užsakymu, atliko „Pricer.lt. Išaiškėjo, kad Lietuvoje dauguma ne maisto prekių yra parduodamos brangiau nei kitose ES valstybėse.
Tarp kai kurių šalių skirtumai – labai ryškus, pavyzdžiui, identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje. „Pricer“ tyrimas, VVTAT užsakymu, buvo atliktas rugpjūčio 7 dieną.
Jo metu buvo tirta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų dvylikoje Europos sąjungos šalių, t. y. – 20 drabužių, 20 avalynės porų, 20 buitinės technikos prekių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Belgijoje.
Duomenys surinkti analizuojant internetinėse parduotuvėse pateiktas kainas, lyginant to paties gamintojo, prekių ženklo tokius pačius produktus e. parduotuvėse. Atrinktos tik gerai žinomų, plačiai vartojamų ir dažnai reklamuojamų prekių ženklų prekės.
Buitinės technikos prekių kainos fiksuotos lankomiausiose e. parduotuvėse dvylikoje šalių.
Prekių kainos lygintos be nuolaidų, akcijų, nukainavimo ir kitų lojalumo programų, nacionalinių šalių valiutomis pateiktos kainos buvo perskaičiuotos į eurus kainų fiksavimo dieną Lietuvos banko skelbiamais valiutų kursais.
