Šių „Mūko kebabai“ kebabinių savininkas Donatas Plieskis juokiasi: klausimų, ar maiste pridėta žiurkių mėsos sulaukė ne vieno. Tačiau jis džiaugiasi, kad drąsus sprendimas ne tik reklamuoja maitinimo vietas, bet ir daugeliui sukelia šypseną. Vis dėlto yra ir nepatenkintų.
Pavadintas žmonos garbei
Šiose kebabinėse „žiurkikių“ kebabai atsirado jau seniai – prieš kokius penkerius metus, tačiau iki šiol patiekalų pavadinimai sukelia daugybę atgarsių.
Tačiau D. Plieskis neįžvelgia pavadinimuose nei kokių blogų konotacijų, nei įžeidimų moterims. Priešingai, kebabui, kainuojančiam 2,80 euro, pavadinimą suteikė pagerbdamas savo žmoną.
„Čia mano žmonos garbei, nes labai mėgsta sūrį, – juokiasi jis. – Tai yra standartiškas kebabas su lavašu, mėsa, salotomis, padažais, na, ir labai daug sūrio. Tuo jis ir išskirtinis.“
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė teigia, kad šis atvejis yra problematiškas ir tokių pavadinimų negalima vertinti tik kaip visiškai nekaltą atvejį. „Tam verslininkui neatėjo į galvą pavadinti kebabo vyrus sumenkinančiu pavadinimu, visada moterims tokie epitetai prikabinami, ir tai yra problema".
Tuo tarpu D. Plieskis sako, kad dauguma žmonių tik pasijuokia, pamatę tokį kebabą.
„Tik apie 10 proc. būna nelaimingi, sako: fu, šlykštu, su kokiomis čia žiurkėmis pardavinėjate. Yra juk tokių, kurie neplačiai mąsto, neįvertina, kad iš to galima pasijuokti. Ypač Molėtuose yra siauresnės pasaulėžiūros žmonių, vietiniai labiau senamadiškų pažiūrų, o pravažiuojantys linksmiau tą priima. Bet mes nenorime nieko įžeisti, tiesiog pajuokauti, sukelti šypseną“, – sako jis.
Pats vyras teigia į viską žiūrintis su humoru. Todėl netgi kebabines pavadino savo pravarde „Mūko kebabai“.
„Vaikystėje Mūkas buvo mano pravardė, kuri man labai nepatiko. Tačiau dabar toks pavadinimas suteikia išskirtinumo, tai įdomiau nei kokie Donato kebabai“, – pasakoja jis.
Be „žiurkikių“ kebabo čia galima įsigyti ir „manekenių“ kebabo, kainuojančio 2,20 euro. D. Plieskis teigia, kad toks kebabas tiesiog yra vegetariškas: „Manekenių, nes jos nori būti gražios, riebiai nevalgo, kad būtų lieknos. Dėl to toks ir pavadinimas.“
D. Plieskis tvirtina, kad tokiais pavadinimais jokiu būdu nenori įžeisti moterų, o jei ir kuri įsižeidžia, patikina, kad viskas dėl žmonos, einančios iš proto dėl sūrio. Be to, jis teigia, kad kur kas daugiau pasipiktinimo sukėlė kitas sprendimas – vienoje kebabinių prekiauti kebabais tik su vištienos mėsa, o kitoje – tik su kiauliena.
„Kebabinės nedidelės, todėl taip yra paprasčiau, tačiau dar atsiranda besipiktinančiųjų, kurie vienoje kebabinių klausia, kodėl visi kebabai tik su vištiena“, – pasakoja jis.
Molėtus prilygino Palangai
D. Plieskis pripažįsta, kad sudominti žmones nėra paprasta, todėl tenka imtis tokių būdų, norint būti išskirtiniams.
Vasarą verslas sukasi sėkmingai, tačiau nuo rudens prasideda tikri rūpesčiai. Kebabinių verslas regione – Molėtuose išgyvena tokį patį sezoniškumą kaip Palanga, palygina verslininkas.
„Vasara daug kas važiuoja į sodybas, grįžta studentai, emigrantai – didelis šurmulys ir judėjimas. O kai ateina ruduo – viskas merdi, labai liūdna. Žiemą dirbome nuostolingai, bandėme ir darbo valandas trumpinti, tačiau galiausia apsisprendėme, kad nereikia nervinti klientų, o ir patys paskaičiavome, kad nedaug iš to išlošiame“, – pasakoja jis.
Didžiausia problema regione – rasti darbuotojų: „Tai yra didelė bėda ne tik čia, bet ir, manau, didžiuosiuose miestuose. Darbo pasiūla didelė, atlyginimai didėja, todėl rasti darbuotojų sunku.“
Šiuo metu kiekvienoje kebabinėje dirba po 2 jaunus darbuotojus slenkančiu grafiku.
„Niekada nemeluoju apie atlyginimus. Aišku, nemokame 600–700 eurų, tai yra mažesnis atlyginimas, bet ir dirba jaunimas 15 dienų per mėnesį, ne 21 darbo dieną, kaip įprasta. Tik dirba ilgiau – ilgesnės darbo valandos, tačiau turi daugiau laisvų dienų“, – sako jis.
Vis dėlto D. Plieskis nusijuokia, kad jeigu būtų žinojęs, kiek daug nervų ir laiko surys kebabinės, antrą kartą to paties nedarytų ir verslo nekurtų.
Paklaustas, ar planuose jau yra kitų įmantriais pavadinimais pavadintų kebabų, verslininkas teigia, kad meniu ir taip jau yra per platus.
„Daug visko bandyta, bet kažko naujo pasiūlyti neplanuojame kol kas“, – teigia D. Plieskis.
Dėl „žiurkikių“ kebabų išskyrė dvi problemas
Nors verslininkas kebabų pavadinimuose nemato nieko užgaulaus, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė teigė, kad šis atvejis yra problematiškas dviem aspektais.
„Pirma, moters pavadinimas žiurkike yra dehumanizuojantis, ir to nesureikšminimas parodo bendrą kultūros lygį, lyg čia nėra nieko tokio. Tačiau nuo žodžio viskas ir prasideda, lygiai taip pat kaip ir nusikaltimai iš neapykantos.
Antra, anot M. Jankauskaitės, problemos šaknys slypi pačioje visuomenėje, kuri pateisina tokius pavadinimus.
„Jeigu 90 proc. žmonių nusijuokia ir nemato tame problemos, aš šioje vietoje matyčiau didžiausią problemą. Nes tai rodo tokio elgesio su moterimis normalizavimą, stumtelėdami tą ribą, mes visi paskatiname negatyvius procesus. Lyg ir viskas tvarkoje, mes visi lygūs, įstatymai galioja, bet yra paprotiniai dalykai, kasdienis gyvenimas, kuris rodo signalą, kad moterys nėra laikomos lygiaverčiais žmonėmis.
Nes jei visuomenėje būtų taip, kad 90 proc. žmonių piktintųsi, o 10 proc. tai atrodytų juokinga, joks verslininkas kebabo taip neužvadintų“, – teigė M. Jankauskaitė.
