Tą šią savaitę pareiškęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, sukėlė nemažą šaršalą visuomenėje.

Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pagaliau pristatė tyrimo apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse rezultatus.

Tyrimo metu buvo lygintos šių prekių kainos tų pačių prekybos tinklų e. parduotuvėse Lietuvoje ir kitose 12 ES valstybėse. Tyrimą, VVTAT užsakymu, atliko „Pricer.lt“, pristatantis save kaip nepriklausomą racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalą.

„Mūsų tikslas, dėl ko ir ėmėmės šio tyrimo, užtikrinti, kad Lietuvos vartotojams prekės būtų prieinamos ne prasčiau nei kitiems ES vartotojams. Viešas ir draugiškas dialogas su prekybininkais čia svarbiausia, manome, kad tai tas kelias, kuris padėtų vartotojams tą prekių prieinamumą didinti.

Antra, pradedame vystyti dialogą su ES šalimis, pirmiausia, kaimyninėmis, ieškome sprendimų, kas padėtų tas kainas šiek tiek pažeminti. Taip pat pradedame dialogą su ES komisija ir parlamentu“, – tvirtino teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Naujausi Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2017 m. drabužių kainos Lietuvoje yra didesnės nei ES vidurkis 5 proc., tuo metu avalynės – 6 proc.

Drabužius perkame pigiau nei čekai, brangiau nei ispanai

Šis penktadienį žurnalistams pristatytas tyrimas atskleidė, kad drabužiai pigiausi Ispanijoje ir Portugalijoje, brangiausi – Čekijoje.

Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, dalinasi 6–8 vietomis.

Vidutinis kainų skirtumas tarp brangiausių drabužių kainų šalies Čekijos ir žemiausių – Portugalijos bei Ispanijos sudaro 27 proc. arba 13,5 euro nuo 50 eurų drabužių apsipirkimo sumos.
Parduotuvė

„Rezultatai rodo, kad yra prekybininkų, kurie stengiasi, kad Lietuvos vartotojams joms būtų prieinamesnės, tai mus džiugina, bet erdvės diskusijai yra, nes iš tiesų yra prekių, kurios viršija ES vidurkį“, – sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Anot tyrimo, identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei, pavyzdžiui, Ispanijoje.Skirtumų būna ir dar didesnių.

„Pavyzdžiui, zomšinis džinsinis švarkelis Lietuvoje yra 50 proc. brangesnis nei Ispanijoje ir Potugalijoje, tačiau apie 25 proc. pigesnis nei Čekijoje“, – sakė VVTAT direktorė Neringa Urbaitė.

Rožinė „Reserved“ prekių ženklo palaidinė Lietuvoje kainuoja 17,99 euro, Lenkijoje – 16,38 euro, t. y. 9 proc. pigiau.

Tačiau yra ir kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, drabužiai D. Britanijoje nedaug, bet vis dar brangesni 1,5 proc. nei Lietuvoje. Iš 20 lygintinų drabužių kainų 7 drabužių kainos Lietuvoje buvo mažesnės.

Palyginus su Lenkija, drabužių kainos Lietuvoje didesnės apie 5 proc., o vokiečiai apsiperka beveik už tiek pat, tik vos brangiau – Lietuvos drabužių kainų lygis sudaro 99,1 drabužių kainų lygio Vokietijoje.

Apskritai, Baltijos šalyse drabužių kainos tarp ES šalių nesiskiria ir yra su reta išimtimi analogiškos drabužių kainoms tokiose pasiturinčiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija. Taigi kainos nėra brangesnės. Identiškos kainos yra ir tarp trijų Baltijos šalių.

Tačiau tyrime atkreiptas dėmesys, kad Europos Sąjungos vidutinis atlyginimas siekia 2,26 tūkst. eurų, kai Lietuvoje per mėnesį „į rankas“ uždirbami 693 eurai. Tai 3,3 kartų mažiau nei ES vidurkis.

„Mus tai liūdina kaip vartotojus, nes esame gana žemos perkamosios galios šalis, o mums dar permokėti už prekę, kuri kitur Europoje kainuoja pigiau, yra nemaloni realybė. Patarimas vartotojas paprastas, turime vieną šansą būti budresni ir protingesni, e. erdvė atveria vartotojams visas galimybės kainas lyginti, nepamiršti jų pasitikinti e. parduotuvėje ir palyginti su fizine ir, svarbu, kad pirkimas neturi būti spontaniškas“, – teigia Lietuvos vartotojų asociacijų aljanso narys Kęstutis Kupšys.

Batai Lietuvoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje kainuoja tiek pat

Brangiausiai avalynę iš 12 ES šalių vėlgi perka čekai, pigiausiai – belgai.

Išrikiavus vidutines avalynės kainas nuo didžiausios iki mažiausios Lietuva, kartu su Baltijos šalimis ir Italija, dalinasi 5–8 vietomis.

Ištyrus avalynės kainas, matyti, kad gamintojai siekia palaikyti vienodą regioninę kainodarą ES mastu.
Batai

„Pavyzdžiui, „Ecco“ avalynės kainos gerokai brangesnės nei kitose šalyse, taip pat ir Ispanijoje“, – sakė VVTAT direktorė Neringa Urbaitė.

Analogiškai kaip ir su drabužių kainomis, Baltijos šalyse avalynės kainos buvo identiškos, o tarp ES šalių kainos taip pat nesiskyrė, išskyrus kelis išimtinius atvejus.

Apskritai, kainos Lietuvoje vidutiniškai didesnės nei 12 ES šalių – 1,4 proc.

Tuo metu kainos Lietuvoje ir Lenkijoje bei Vokietijoje visiškai tokios pačios, tačiau batus perkame 3–5 proc. brangiau nei anglai ir ispanai.

Buitinę techniką perkame net 25 proc. pigiau nei estai

Didžiausi kainų nuokrypiai tarp 12 ES šalių matomi buitinių prekių kategorijoje. Čia kainos vidutiniškai skiriasi 41,3 proc.

Tarp Baltijos šalių, mažiausios kainos buvo Latvijoje, kai Lietuvoje jos 6,5 proc. brangesnės nei kaimyninėje šalyje.

„Pastebėta, kad skalbimo mašina kainuoja Lietuvoje apie 23 proc. brangiau nei Latvijoje, kavos aparatas – apie 40 proc. daugiau.

Tačiau kai kurios kainos netgi mažesnės nei Lietuvoje, lyginant su tokiomis valstybėmis kaip Belgija, Vokietija, Italija“, – sakė VVTAT direktorė Neringa Urbaitė.

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl prekybininkai dažnai teisinasi, kad Lietuva pasmerkta būti brangesnių prekių šalimi dėl mažos rinkos, tačiau mažesnėje Latvijos rinkoje buitinė technika yra pigesnė nei Lietuvoje, viceministrė I. Gudžiūnaitė atsakė: „Priežasčių tiksliai įvardinti negalime, jas galėtų geriau paaiškinti pardavėjai, tai ir yra mūsų tikslas – pradėti tą viešą diskusiją.“

Aukščiausios kainos tarp Baltijos šalių yra Estijoje, pasirodo, mes perkame buitinę techniką net apie 25 proc. pigiau nei estai.

Brangiau už buitinę techniką nei lietuviai moka čekai (apie 2 proc.), vokiečiai (apie 7 proc.), ispanai (apie 9 proc.). Tuo metu lenkai perka buitinius prietaisus tomis pačiomis kainomis kaip ir mes.

Kaip buvo atliktas tyrimas

„Pricer“ tyrimas atliktas rugpjūčio 7 dieną. Jo metu buvo tirta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų dvylikoje Europos sąjungos šalių, t. y. – 20 drabužių, 20 avalynės porų, 20 buitinės technikos prekių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Belgijoje.

Duomenys surinkti analizuojant internetinėse parduotuvėse pateiktas kainas, lyginant to paties gamintojo, prekių ženklo tokius pačius produktus e. parduotuvėse. Atrinktos tik gerai žinomų, plačiai vartojamų ir dažnai reklamuojamų prekių ženklų prekės.

Buitinės technikos prekių kainos fiksuotos lankomiausiose e. parduotuvėse dvylikoje šalių.

Prekių kainos lygintos be nuolaidų, akcijų, nukainavimo ir kitų lojalumo programų, nacionalinių šalių valiutomis pateiktos kainos buvo perskaičiuotos į eurus kainų fiksavimo dieną Lietuvos banko skelbiamais valiutų kursais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (599)