SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda BNS teigė, kad žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas.

„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė G. Nausėda.

Tačiau „Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutinka su tokia nuomone.

Jis teigia, kad infliacija šiam santykiniam skurdo lygiui neturi jokios įtakos.

Statistikos departamentas praneša, kad žemiau skurdo ribos pernai gyveno 22,9 proc. Lietuvos gyventojų, šiek tiek daugiau nei užpernai. Daugiau nei kas penktas skurde! Kodėl? Kodėl mažėjant nedarbui ir sparčiai augant atlyginimams didėja skurdas? Nes didėjo kainos, skaitau vieną antraštę. Ne, infliacija ir kainų lygis šiam santykiniam skurdo lygiui neturi jokios įtakos“, – savo feisbuko paskyroje rašė N. Mačiulis.

Ekonomistas teigė, kad į skurdo rodiklis parodo, kokios dalies gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų (medianos).

„Pavyzdžiui, jei vidutinis atlyginimas auga sparčiau nei didėja socialinės išmokos (taip ir buvo pernai), tuomet šis rodiklis rodo skurdo didėjimą. Santykinis skurdas didėja, net jei mažiausias pajamas gaunančių pajamos didėja greičiau nei kainos.

T. y. neretai susidaro situacijos, kuomet žmogus gauna didesnes pajamas, gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, bet dėl to, kad daugeliui pajamos augo dar sparčiau, jis „atsiduria skurde“. Taip, pajamų nelygybė padidėjo, bet nevadinkime to didesniu skurdu.

Kitaip sakant, šis rodiklis yra toks klaidinantis ir kvailas, kad jį reikėtų uždrausti“, – rašė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (207)