Tokio ECB žingsnio ir buvo tikėtasi, nes Graikija rengiasi atversti kitą puslapį po gilios skolų krizės, kuri ilgus metus alino šalį.
Gelbėjimo linija veikė nuo 2016 metų ir leido sunkumų turintiems Graikijos bankams pasinaudoti pigiausiais ECB kreditais palankiomis sąlygomis.
Po aštuonerių taupymo priemonių taikymo ir reformų įgyvendinimo metų Graikija rugpjūčio 20 dieną palieka trečiąją finansinės pagalbos programą.
Nuo 2010 metų Atėnai gavo 300 mlrd. eurų (343 mlrd. JAV dolerių) piniginę pagalbą, kuri buvo paskirstyta per tris programas ir padėjo šaliai išvengti pasitraukimo iš euro zonos.
Nors Graikijos ekonomikos situacija pagerėjo, šalies skola sudaro 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra didžiausia euro zonoje.
ECB nuo 2015 metų išleido daugiau negu 2,4 trln. eurų vyriausybių ir įmonių obligacijų pirkimams, tokiu būdu siekdamas paskatinti euro zonos ekonomikos augimą. Programos pabaiga numatoma šių metų gruodį.
