Jų įsitikinimu, Lietuvos kurortai gali pasiūlyti aukščiausio lygio paslaugas ir poilsį svečiams iš bet kurio pasaulio kampelio. Vis dėlto netrūksta sunkumų, kuriuos spręsti būtina čia ir dabar, norint skatinti atvykstamąjį turizmą. Atvirai apie tai, kokia ateitis laukia ir kiek dar reikia pasistengti, kad atsirastumėme pasaulinių kurortų sąraše, kalbamės su Druskininkų, Birštono ir Palangos merais, rašoma diskusijų festivalio „Būtent!“ pranešime spaudai.
Išsikėlė ambicingus planus ateičiai
Tuo, kad miestų vizijos drąsios ir ambicingos, merai neabejoja. Pasak Birštono merės Nijolės Dirginčienės, Birštono vizija – tapti tarptautinių ir išskirtinių paslaugų kurortu arba kitaip – karališkuoju kurortu. „Akcentuojame miesto istoriškumą, karališkumą, kai anksčiau čia stovėjo pilis, buvo dvaras ir vis dar stovi Vytauto kalnas. Ypač pabrėžiame karališkas paslaugas: tylą, ramybę ir paslaugų kokybę“, – neslepia merė.
Palangos planuose – kurortas, kuris svečiams patrauklus visus metus. „Siekdami šio tikslo esame išsigryninę tris pagrindines kurorto plėtos kryptis: kultūra, sportas ir sveikatinimas“, – dėsto Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Druskininkai, panašiai kaip ir Birštonas, siekia stiprinti kurorto poziciją sveikatingumo srityje. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas kultūrai ir su ja susijusioms veikloms kurti. „Vienas iš Druskininkų prioritetų – kultūrinis turizmas“, – tvirtina Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Pasak pranešimo, visi keturi Lietuvos kurortai stengiasi skatinti kurtis smulkųjį verslą, vystyti ir plėtoti infrastruktūrą, kovoti su sezoniškumu, užtikrinti pastovius svečių srautus visus metus bei gerinti paslaugų kokybę. Nepaisant to, kai kuriuos klausimus merai iškelia virš kitų kaip itin svarbius sėkmingai kurortų plėtrai.
Kurortams trūksta lėšų
Tam, kad kurortuose netrūktų veiklos ir būtų kuo sudominti užsienio svečius – įgyvendinamas ne vienas projektas, vystoma miestų infrastruktūra. Vis dėlto, kaip pažymi merai, tai reikalauja didelių lėšų, kurių patys kurortai dažnai neturi ar turi neužtektinai.
Gatvių, kelių tvarkymas ir tam reikalingas finansavimas – ypač aktualus klausimas šiuose miestuose.
„Kurortuose sulaukiame 5, 10 ir 20 kartų daugiau turistų nei turime gyventojų. Visi jie vaikšto mūsų šaligatviais, juos trina ir jais važinėja. Jie greičiau nusidėvi. Jeigu norime išlaikyti infrastruktūrą, tam turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas“, – apie iššūkius pasakoja N. Dirginčienė.
Jai pritaria ir Druskininkų meras. „Druskininkuose turime apie 60 km ilgio dviračių taką, kuris būtų skirtas pasivaikščiojimams, pasivažinėjimams dviračiu ar net tam tikroms varžyboms. Tačiau šiandien esame renovavę tik apie 9–10 km. Likusioji trasa dar laukia eilėje, kol bus gautos lėšos“, – priduria R. Malinauskas.
Tarp svarbiausių infrastruktūros plėtros planų – kultūrinės veiklos bei įvairūs visuomeninės paskirties pastatai. Tai padėtų pritraukti ne tik daugiau turistų, bet ir sukurti jiems sąlygas kurortuose užsilikti ilgiau ar rasti veiklos visus metus.
„Druskininkuose norime turėti salę, į kurią galėtumėme pakviesti bet kurį pasaulio atlikėją. Planuojame iš viso turėti tris sales, kuriose numatyta įrengti 12 000, 530 ir 160 vietų. Tai būtų lyg bendras kompleksas, kuriame kartu galėtų vykti konferencijos, kongresai ir įvairūs kultūriniai renginiai. Jau šiais metais bus skelbiamas konkursas projektui įgyvendinti, tačiau nežinia, ar jam bus skirta valstybės lėšų. Šiais metais statybas žadame pradėti iš Druskininkų biudžeto. Vis dėlto patys tokio projekto niekada neįgyvendintumėme savomis jėgomis“, – apie miestui svarbų projektą pasakoja R. Malinauskas.
Tarp didžiausių problemų – susisiekimas
Susisiekimo gerinimo – tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek ir šalies viduje – bei transporto infrastruktūros plėtros klausimus kurortų merai įvardija kaip vienus tų, kuriems spręsti būtina valstybės institucijų pagalba, tačiau šiandien jos vis dar trūksta.
Pasak miestų merų, norint, kad kurortuose lankytųsi užsienio svečiai, kelionė į miestus turėtų būti patogi ir kaip įmanoma trumpesnė. Svarbus ir papildomų oro linijų pritraukimas bei augantis tikslinių skrydžių krypčių skaičius. „Palangai ypač reikšmingas oro transportas, todėl labai svarbi valstybės pagalba pritraukiant oro bendroves į Palangos oro uostą ir plėtojant naujas oro linijų kryptis iš įvairių Europos šalių“, – pasakoja Š. Vaitkus.
Kitų kurortų pasiekiamumą gerintų didesnis dėmesys tarpmiestinių kelių, vandens turizmo ir geležinkelio bėgių plėtrai ar sutvarkymui. „Birštone mes skatiname laivininkystę, čia plaukioja laivai, bet Nemunas jau baigia uždumblėti. Tai yra respublikinė problema, – susirūpinimo neslepia N. Dirginčienė ir priduria: – Netvarkomi ir tarpmiestiniai keliai. Iš Kauno atvažiuoti į Birštoną yra tragedija. Tai yra kelias, visiškai iškritęs iš visų prioritetų.“
Atsiliekame paslaugų sertifikavime
Kaip pasakoja merai, Lietuvos kurortai gali būti stiprūs pasaulinių kurortų konkurentai sveikatingumo srityje. O lyginant jų ir bet kurio kito Europos kurorto paslaugų kokybę, Lietuvos kurortuose siūlomos paslaugos dažnai siūlo net geresnį kainos ir kokybės santykį.
Tačiau visa tai reikalauja daug pastangų ir glaudaus bendradarbiavimo su valstybės institucijomis.
„Esame ESPA (Europos kurortų asociacijos) nariai ir matome, kad kitos valstybės skiria didesnį dėmesį savo kurortams – ir finansavimo, ir tyrimų klausimais“, – įžvalgomis dalijasi N. Dirginčienė. Vis dėlto, kaip tikina merė, klausimų sprendimas šiuo metu yra pasistūmėjęs: „Džiaugiamės, kad vyriausybė į tai atsižvelgė ir dabar prasideda moksliniai kurortologijos tyrimai. Pavyzdžiui, jei gydymas vyksta natūraliais būdais, būtina tai pagrįsti – reikia sertifikatų ir įrodymų, kad gydymas tikrai padeda žmogui.“
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ bus klausiama – „Ar Lietuvos kurortai – Birštonas, Druskininkai, Palanga, Neringa – turi galimybių tapti pasaulinio lygio kurortais ir konkuruoti su tokiais, kaip Baden Baden Vokietijoje?”. Diskutuos kurortų merai, Turizmo departamento, Ūkio ministerijos turizmo politikos skyriaus atstovai, taip pat turizmo tendencijas analizuojantys akademinės visuomenės atstovai.
