Ko ieško maisto produktuose, kuriuos valgome kasdien

Pridėtinis vanduo, veterinarinių vaistų likučiai, bakterijos, pesticidai – tai, ko tikrai nenorėtume rasti valgomoje mėsoje ar žuvyje.

Šių dalykų savo laboratorijose ieško nepriklausoma analitinių tyrimų grupė „Eurofins“. Viena iš Lenkijoje, Malborke įsikūrusių laboratorijų įsileido žurnalistus ir parodė, kaip tiriami maisto produktai, kuriuos valgome kasdien.

Žurnalistai turėjo galimybę patekti į jautriausius departamentus, kur pašaliniai apsilanko retai. Viename jų tiriama maistinė produktų vertė, kitoje atliekami išsamūs mikroanalizės tyrimai, trečioje – sensorikos tyrimai.

Tiria vandens kiekį mėsoje

Prieš įžengiant į laboratoriją, visų pirma, reikia tinkamai pasiruošti. Visi gauna baltus apsiaustus, antpadžius, kepurėles, kruopščiai plaunamos rankos, dezinfekuojamos.

Į laboratoriją atkeliavę produktai, pavyzdžiui, mėsa laikoma skirtingų temperatūrų šaldytuvuose, kad išlaikytų savo savybes. Tarkime, faršas turi būti laikomas žemesnėje temperatūroje.

„Pirmiausia, tam, kad gautume tikslius rezultatus, maistas yra susmulkinamas iki vientisos masės, nes produktas gali būti sudarytas iš skirtingų materijų. Tada ši masė talpinama į skirtingus maišelius, nes vienas produktas gali būti tikrinamas skirtingais parametrais.

Pavyzdžiui, gali būti ištirtas proteinų, cukraus, riebalų, baltymų kiekis ir pan.“, – Chemijos laboratorijoje, kurioje atliekami maistinės vertės tyrimai, pasakojo Analitinės laboratorijos vadovas Andrzejus Robaczekas.

Maisto mėginiai keliauja po daugybę skirtingų įrenginių – chromotografų, inkubatorių ir kitų., kol nustatoma jų tiksli maistinė vertė. Juos turint galima ištirti ir daugiau maisto produktams svarbių veiksnių.

Pavyzdžiui, laboratorijoje dirbanti Barbara pasakojo, kad norint nustatyti, ar mėsos gaminyje yra prišvirkšta vandens, tikrinamas mėsos drėgnumas ir proteinų kiekis

„Mėsoje pridėtinio vandens, iš tiesų, randame retai, bet kartais su tuo susiduriame. Tada pakartojame analizę, kad įsitikintume, jog mūsų rezultatai teisingi. Mėsoje vandens kažkiek natūraliai būna, tačiau pusė stiklinės – jau tikrai per daug“, – sako ji.

Viename iš laboratorijos kabinetų tikrinamas cukraus ir druskos maisto produktuose kiekis. Barbara pripažįsta, kad mūsų vartojamuose maisto produktuose cukraus iš tiesų yra per daug.

„Saldžiuose produktuose jo tikrai labai daug, bet cukraus yra ir tuose produktuose, apie kuriuos net nepagalvotume, pavyzdžiui, mėsoje. Tačiau mėsa turi itin nedidelį kiekį cukraus, ir tai yra visiškai normalu“, – teigia ji.

Laboratorijoje taip pat tiriami alergenai maiste – sojos, riešutų pėdsakai, glitimas ir t. t.

Barbara sako, kad dažniausias ir pavojingiausias laboratorijoje nustatomas alergenas – soja, jo maiste randama itin daug.

Parodė salmoneles ir listerijas

Didžiausiame Mikroanalizės departamente tiriami bakterijų, pesticidų, veterinarinių vaistų likučiai.

Būtent čia nustatoma, ar produktas neužkrėstas salmonelėmis, listerija, todėl žengiant į padalinį itin svarbu nuolat dezinfekuoti rankas.

Šiame departamente kaip ir ankstesniame, visų pirma, maistas kruopščiai susmulkinamas iki vientisos masės. Maišeliai su maistu pripildomi specialaus skysčio.

„Tai skystis, kuris padeda bakterijos išaugti. Jeigu mėginys yra užterštas, jos pradės daugintis ir išaugs iki kolonijų, kurios matomos plika akimi.

Pripildžius skysčio šie mėginiai keliauja į inkubatorius, po jų mėginiai užpilami agaru – į želatiną panašiu produktu, kuris bakterijoms yra puikus maistas, padedantis joms išaugti“, – sako A. Robaczekas.

Jis pasakoja, kad salmonelių kolonijos išauga maždaug per 18 valandų, listerijos – 26 valandas.

Kai kurie darbuotojai turi atsisakyti daugelio dalykų

„Eurofins“ laboratorijoje yra ir viena nedidelė, balta patalpėlė, kuri visai neprimena laboratorijos. Joje aplink sienas išdėlioti balti stalai su mažomis kriauklėmis, tačiau laboratorijoje įprastų kolbų, chromotografų, inkubatorių, kompiuterių ar kitų įrenginių čia nematyti.

„Tai yra Sensorikos departamentas, kuriame tiriamas produktų kvapas, skonis, konsistencija ir pan.

Kiekviename stale įrengtas mygtukas, kuriuo galima reguliuoti apšvietimo spalvą, – junginėja mygtuką ir apšvietimas kinta nuo melsvos ir rausvos spalvos. – Šios skirtingų lempų šviesos padeda nustatyti realią produkto spalvą.

Šiuose tyrimuose yra du keliai. Vienas – vertinti produkto konsistenciją, spalvą, skonį. Kitas – lyginti tą produktą su kitais prekių ženklais.

Pavyzdžiui, pieno produktų bendrovė, gaminanti braškių jogurtą, kuri nori palyginti savo produktų su kitų įmonių braškinio jogurto produktais, atsiunčia mums pavyzdžius, mes jiems suteikiame numerius, kad specialistai nežinotų, kokio tai prekių ženklo produktas ir objektyviai galėtų palyginti bei nustatyti skonines savybes“, – pasakoja A. Robaczekas.

Įdomu, kad šie specialistai – ragautojai turi atsisakyti daugybės dalykų, norėdami dirbti šį darbą – rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, kvepalų, turi vengti aštraus maisto.

„Produktų savybių negali tikrinti ir nėščia moteris, nes dėl hormonų gali pakisti produktų skoninės savybės“, – sako jis.

Bendradarbiauja su daugeliu prekybos tinklų

Gamintojų produkcija, kurie patikrinama šioje laboratorijoje, žymima „Eurofins“ lipduku. Tokį lipduką galima pamatyti ant daugelio gamintojų prekių gaminių ar prekybos tinklų prekiaujamos produkcijos.

Pavyzdžiui, „Eurofins“ laboratorijoje produktus tikrina „Carrefour“, „Tesco“, „Wal-Mart“ prekybos tinklai, šviežios mėsos ir žuvies produktus, kuriais prekiaujama Lietuvoje, pradėjo tikrinti ir „Lidl“ prekybos tinklas.

„Šie tyrimai atliekami savikontrolės tikslais. Tai yra „Lidl“ procedūra, kuri galioja visoms šalims, ne tik Lietuvai.

Startavome pasirinkdami tikrinti šviežios mėsos ir žuvies produktus, nes tai yra viena iš jautresnių produktų grupių, tačiau ateityje svarstysime galimybę praplėsti tikrinamų produktų asortimentą“, – sakė „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas Karolis Lebednikas.

„Lidl“ atstovė spaudai Vaiva Serpkova pažymi, kad reguliarūs produktų tikrinimai yra nuolatinė procedūra, kurią turi atlikti tiekėjai, norėdami bendradrbiauti su „Lidl“ prekybos tinklu, todėl šis bendradarbiavimas su „Eurofins“ – tik dar viena papildoma priemonė tikrinti produktų kokybę.

„Mūsų tiekėjams yra nurodomos akredituotos laboratorijos, kuriuose turi būti atlikti tyrimai, kitaip jie negalėtų dirbti su „Lidl“. Antra, „Lidl“ užsakymu reguliariai atliekami tiekėjų gamybos vidaus auditai.

Trečias žingsnis, siekiant kontroliuoti tiekėjus dvigubai dažniau nei jie patys, – mėsos ir žuvies produktų tikrinimas „Eurofins“ laboratorijoje. Tai nėra būtina, bet daroma, kad kokybė nebūtų tik tušti žodžiai“, – sakė Vaiva Serpkova.

Tačiau radus lipduką ant kurio nors mėsos ar žuvies gaminio, nereiškia, kad būtent ši pakuotė ir buvo tikrinama. Bendrovė neatskleidžia nei kas kiek laiko tiriami produktai, nei ar tikrinamas tam tikra kiekis iš kiekvienos partijos, nei kaip vyksta pats procesas.

„Pats tyrimų dažnis yra numatytas sutartyje, tai yra konfidencialus reikalas. Lipdukas nurodo, kad šio tiekėjo produkcija yra reguliariai tiriama. Suprantate, kiekvienos pakuotės negalima patikrinti, tiesiog fiziškai tai neįmanoma su geriausiais norais“, – sakė Karolis Lebednikas.

V. Serpakova tikina, kad tokie papildomi tyrimai produktų kainų nepakels.

„Investicijos tikrai didelės, skaičių neatsklendžiame, nes „Lidl“ politika skaičiais nesidalinti. Bet produktų kainai tai įtakos neturi, tai yra paties „Lidl“ iniciatyva“, – sakė ji.

Žurnalistai į laboratoriją keliavo „Lidl“ kvietimu, straipsnio turiniui įtakos tai neturi.