„Atidžiai stebime su Kroatijos SGD projektu susijusį kontekstą. Suprantama, kad tokio lygio projektas turi būti vertinamas kaip strateginis jį įgyvendinančios šalies mastu, tad natūralu, kad sprendimai priimami lėčiau (...).Visgi šiuo metu nesame atsisakę ketinimų investuoti į šį projektą, tik kol kas esame nutarę nesiimti aktyvių veiksmų jo atžvilgiu ir sulaukti Kroatijos vyriausybės apsisprendimo, kaip projektas bus vystomas toliau“, – BNS teigė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.
Jo teigimu, šiuo metu planuojami dar bent keli tarptautiniai SGD terminalų projektai, ir Klaipėdos nafta“ vertina savo interesą bei galimybes juose dalyvauti.
Praėjusią savaitę M. Jusius teigė, kad bendrovė domisi dar dviem potencialiais SGD projektais.
„Mums pavyko kompensuoti Kroatiją su kitais dviem potencialiais projektais (...) Vis dar turime tikslą šiais metais bent dėl vieno projekto pasiekti galutinį investicinį įsipareigojimą (angl. final investment decision, FID). Tikiuosi, kad konkretesnių naujienų turėsime dar šiemet“, – internetu pristatydamas „Klaipėdos naftos“ veiklos rezultatus, kalbėjo M. Jusius.
Pasak jo, tarptautiniai SGD projektai ir jų vystytojų konsultacijos yra viena prioritetinių bendrovės veiklos sričių. Pavyzdžiui, už konsultacijas Kroatijos SGD projekte per metus (nuo 2017 metų vasaros pradžios) „Klaipėdos nafta“ gavo apie 451 tūkst. eurų pajamų.
„Klaipėdos nafta“ anksčiau anksčiau patarinėjo Kolumbijai, statančiai SGD terminalą, bet šiuo metu konsultacijos nevyksta.
„Kolumbijos SGD projekte aktyvios konsultacijos šiuo metu nebevyksta, su klientu turime sutarimą dėl papildomų konsultacijų, jei toks poreikis projekto plėtotojui iškiltų“, – BNS pranešė bendrovė.
Su kokiais kitais statomų ar numatomų statyti SGD terminalų plėtotojais bendradarbiauja, „Klaipėdos nafta“ neatskleidžia.
„Bemaž visais atvejais toks bendradarbiavimas yra saistomas konfidencialumo sutartimis, nes apima klientų komercines paslaptis bei veiklos planus, todėl pateikti daugiau informacijos negalime“, – BNS teigia įmonė.
Europos Sąjungoje šiuo metu statomi arba ruošiamasi statyti tris ES remiamus SGD terminalus – Kipre, Airijoje ir Kroatijoje, be to, statomas mažos apimties (30 tūkst. kubų) terminalas Švedijoje, plečiami Lenkijos Svinouščės ir Graikijos SGD terminalai. Dar apie vieną SGD terminalą svarsto Vokietija.
Pasaulinėje žiniasklaidoje ir specializuotuose SGD rinkai skirtuose tinklalapiuose minimi dar bent keli dideli projektai, kurie arba jau pradeda veikti, arba bus įgyvendinti artimiausiu metu.
Pavyzdžiui, didžiausia Indijos SGD importuotoja „Petronet“ Bangladeše ketina investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į SGD importo terminalą, Indijos valstybės valdoma „Indian Oil Corp.“ planuoja statyti SGD importo terminalą Mianmare, JAV bendrovė „ExxonMobil“ kartu su Pakistano bendrovėmis – Pakistane, toks terminalas kitais metais turėtų pradėti veikti Bahreine. Birželį bandomasis dujų krovinys atplaukė į pirmąjį Panamos SGD importo terminalą „Costa Norte“.
BNS žiniomis, „Klaipėdos nafta“ anksčiau pretendavo valdyti apie ketvirtadalį Kroatijos SGD projektą įgyvendinančios bendrovės „LNG Croatia“ akcijų.
„LNG Croatia“ rugpjūčio pradžioje paskelbė beveik dviem mėnesiams – iki rugsėjo 28 dienos pratęsusi būsimojo terminalo naudotojų paraiškų terminą. Pirmasis SGD pirkėjų iš būsimojo terminalo atrankos etapas nesulaukė didelio susidomėjimo.
Kroatijos parlamentas birželio viduryje priėmė įstatymą, leidusį statyti SGD terminalą Adrijos jūroje esančioje Krka saloje. Projektui priešinasi vietos savivalda, nerimaujanti dėl terminalo poveikio aplinkai.
SGD terminalas Europos Komisijos laikomas strateginiu ES energetikos projektu, pernai vasarį Komisija jam skyrė 101,4 mln. eurų paramą. Anksčiau skaičiuota, kad terminalas – plaukiojantis SGD laivas-saugykla su infrastruktūra krante – gali kainuoti apie 340 mln. eurų, tačiau dabar ši suma sumažinta iki 250 mln. eurų.
Sulaukusi potencialių naudotojų paraiškų, Kroatijos vyriausybė spręs dėl projekto finansavimo.
Anksčiau skelbta, kad „Klaipėdos nafta“ į terminalą investuotų kartu su privačia Ispanijos dujų infrastruktūros bendrove „Enagas“ ir Liuksemburgo klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondu „Marguerite“. Be tarptautinio konsorciumo, terminalo dalininkė būtų ir Kroatijos vyriausybė. Pasak šaltinių, visi 4 dalininkai gali valdyti po 25 proc. akcijų.
Tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių ir terminalo valdymo įmonės vadovybės svarstoma, jog Kroatija gali pasirinkti vietinius SGD terminalo partnerius.
Kroatijos SGD terminalo pajėgumai sieks 2,6 mlrd. kubų per metus, o tikslūs pajėgumai turėtų paaiškėti gavus potencialių naudotojų paraiškas.