Tokių konteinerių atsiradimą visoje Lietuvoje inicijavusios jaunimo nevyriausybinės organizacijos atstovai pasibaisėję: prekybos centrui varguoliai neįdomūs. Maža to, kurį laiką tik rusenęs geradarių ir verslo atstovų konfliktas kulminaciją pasiekė, kai labdaros konteineriu pradėjo naudotis romai.
Vargstantiesiems pagalbos ranką tiesiantys geradariai prekybos centrą kaltina romų diskriminacija, o pastarasis atkerta tik reikalaujantis elementarios tvarkos savo teritorijoje.
Toliau nuo akių
Prieš penketą metų labdaros rinkimo konteinerio atsiradimą Panevėžyje inicijavusi Aušra Skrudupaitė nuolatos atsiliepinėja į skambučius klausiančiųjų, kur krauti prie „RYO“ prekybos centro atvežtus daiktus.
Pasak Aušros, to teiraujasi net miesto įmonių vadovai.
„Vienos Panevėžio bendrovės direktorius skambina, sako, žmona spintą iškraustė, atvežiau krūvą gerų drabužių, o kur dingo jūsų konteineris? Ir tokių skambučių – ne vienas“, – pasakojo A. Skrudupaitė.
Labdaros konteineris paslėptas nuo „RYO“ lankytojų akių – nustumtas į vidinį, tarnybinį, prekybos centro kiemą.
A. Skrudupaitė neslepia, jog toks verslo atstovų elgesys skausmingas ne tik labdara pasinaudodavusiems vargstantiesiems, bet ir jai pačiai.
„Į konteinerį panevėžiečiai suveždavo ne atliekas, o tikrai kokybiškus drabužius, avalynę, netgi patalynės, žaislų. Apie 800 kg talpos konteineris mažiausiai du kartus per savaitę tuštinamas. Į jį sunešama apie 100 tonų labdaros. Būtų labai gaila, jei didelis įdirbis, jog Panevėžyje atsirastų šitas konteineris, dėl prekybos centro ambicijų būtų nubrauktas“, – sako Aušra.
Susirūpino įvaizdžiu
Pasak A. Skrudupaitės, nepasitenkinimą labdaros rinkimo punktu „RYO“ jau rodė anksčiau, tačiau verslo atstovų ir geradarių nuomonės kardinaliai išsiskyrė prieš savaitę.
Ji svarsto, jog akstinu prekybos centrui atsikratyti tokiu konteineriu galėjo tapti socialiniame tinkle neseniai pasklidęs vaizdo įrašas. Jame nufilmuota, kaip suvežtąja labdara dalijasi susirinkęs būrelis romų.
„Pati nemačiau, bet man „RYO“ atstovė paskambinusi piktinosi, kad atvažiavę romai ne tik ištuština konteinerį, bet vos ne surengia labdaros dalybas: tikrina, kas maišuose, kraunasi į mašinas, todėl prekybos centro teritorijoje kyla šurmulys. Kai vienas tokias romų dalybas nufilmavo praeiviai, „RYO“ baisiausiai susirūpino savo įvaizdžiu“, – verslo atstovų nepakantumu stokojantiesiems stebėjosi A. Skrudupaitė.
Jos žodžiais, nuo birželio pabaigos įmonės atstovė jai skambinėjo grasindama, kad jei geradariai nesiims priemonių, konteinerio neliks.
Panevėžiečių į jį sukrautos labdaros išvežimą koordinuoja seserys vienuolės. Jos yra bene vienintelės Panevėžyje, ištiesusios pagalbos ranką romams – jų vaikams įkūrusios dienos centrą, bandančios parodyti kitokio, išsilavinusių žmonių, gyvenimo pusę.
A. Skrudupaitė sutinka, kad prekybos centrą piktinantis konteineris dažnokai būdavo perpildytas. Pasak jos, neįmanoma iš anksto nuspėti, kada žmonės į jį suveš turtą, kuriuo nori pasidalyti su vargstančiaisiais.
„Kartais užeina savotiški užpildymo pikai, kai nepakanka konteinerį ištuštinti porą kartų per savaitę. Parduotuvės administracija iš ryto randa aplinkui konteinerį prikrautų maišų su labdara. Tada puola tvarkyti, kad neatrodytų, kaip patys sako, šiukšlynas. Jie skundžiasi, kad konteineris neišvežamas laiku, bet tokio grafiko net nėra nustatyta. Niekada negali žinoti, kada jis bus pripildytas“, – kalbėjo projekto iniciatorė.
Susitikti nespėjo
Nors, Aušros nuomone, pakelti vieną kitą iš ryto rastą maišą su dovanojamais drabužiais neturėtų sukelti didelių rūpesčių verslo atstovams, visgi sutiko su jais susitikti aptarti problemos. A. Skrudupaitė manė esant reikalinga visoms pusėms susėdus tartis, kaip, nenuskriaudus tų, kuriems labai reikalinga labdara, padaryti, kad ir parduotuvė liktų patenkinta.
„RYO“ atstovai nelaukė susitikimo. Jie savavališkai, mūsų nė neatsiklausę, paėmė ir tą konteinerį nutempė ten, kur patys norėjo. Dabar jis stovi iš vidinės pastato pusės, dar nusuktas taip, kad nesimatytų reklaminių lipdukų. Labdaros konteineris tapo nebeprieinamas nei duodantiesiems, nei imantiesiems“, – apgailestavo Aušra.
Neranda bendros kalbos
A. Skrudupaitės teigimu, bėdų dėl konteinerio kilo prieš kurį laiką pasikeitus „RYO“ vadovei. Su ankstesniąja jiedvi buvusios studijų draugės ir lengvai sutarė dėl idėjos remti vargstančiuosius.
„Kai tik ji išėjo iš darbo, iš karto sulaukiau skambučio dėl konteinerio, liepė ką nors su juo daryti“, – pasakojo Aušra.
Panevėžietė sako, jog jai liūdna matyti, kad prekybos ir pramogų centras parodė abejingumą žmonėms, stokojantiems pinigų.
„Nesvarbu, kad konteineris pastatytas mano iniciatyva, bet jis reikalingas ne man, o miestui. Niekas pinigų už šį darbą negauna. Deja, „RYO“ rūpinasi savimi ir savo įvaizdžiu, o ne miestu. Prekybos centrui konteineris tėra kaip našta ir kliuvinys, kurį reikia prižiūrėti, pranešti vienuolėms, kad išsivežtų“, – tokia verslo pozicija stebisi A. Skrudupaitė.
Idėja per konteinerį, pastatytą žmonių srautus sutraukiančioje vietoje, rinkti ir dalyti labdarą pirmiesiems kilo klaipėdiečiams. Vėliau pagaminti šeši tokie konteineriai – po vieną didžiuosiuose miestuose ir Elektrėnuose.
Visur jie stovi prie didžiųjų prekybos centrų.
Kai 2013-aisiais toks atsirado ir Aukštaitijos sostinėje, jau po pirmųjų mėnesių A. Skrudupaitė viešai pareiškė, kad Panevėžys – dosnių žmonių miestas. Tokie tuomečiai žodžiai dabar skamba labai ironiškai.
Nesilaiko susitarimų
Prekybos centro vadovė Vilma Paškevičienė neigia, kad konteineris paslėptas taip tikintis atsikratyti erzelį sukeliančių romų.
Anot jos, labdaros surinkimo idėja iš pradžių sulaukė palaikymo – projekto organizatoriai žadėjo sklandžiai bendradarbiauti, prižiūrėti konteinerį, informavo, kad tik Dievo Apvaizdos seserų kongregacija turės teisę jį atidaryti, dezinfekuoti surinktus drabužius bei avalynę, išdalyti juos labiausiai stokojantiems žmonėms.
Tačiau, pasak V. Paškevičienės, nuo pat bendradarbiavimo pradžios prekybos centro administracijai bei pastatą prižiūrintiems darbuotojams nuolat teko kreiptis į projekto atstovus dėl perpildyto konteinerio, netinkamo suaukotų drabužių išvežimo. „Perpildytas, drabužių maišais apkrautas konteineris stovėdavo po kelias paras. Tai kėlė grėsmę prekybos centro bei lankytojų saugumui dėl galimo gaisro pavojaus. Be to, lietui lyjant drabužiai šlapdavo, pelydavo, tapdavo netinkami naudoti“, – teigė vadovė.
Jos žodžiais, pastaraisiais metais konteinerį ištuština ne Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos atstovai, kaip buvo sutarta pastatant konteinerį. Suaukotų daiktų pasiimti atvyksta esą vis kiti žmonės.
„Dažnai konteinerį ištuština tik iš dalies, drabužius vietoje rūšiuoja į tinkamus ir netinkamus, teritoriją aplink konteinerį neretai palieka netvarkingą, pažeidžia Kelių eismo taisykles, automobilius pastatydami, kaip jiems patogiau, o ne taip, kaip reikalauja taisyklės“, – pretenzijas žėrė V. Paškevičienė.
Neapsikentė netvarkos
Prekybos centro vadovės teigimu, į prašymus tvarkingai pasiimti suaukotus daiktus projekto organizatoriai nereaguodavo. Esą ne kartą kreiptasi į Dievo Apvaizdos seserų kongregaciją dėl konteinerio priežiūros. Vienuolės pasiūlė bendrauti su A. Skrudupaite.
„Tačiau p. A. Skrudupaitė mums atsakė tik prisidėjusi prie projekto įgyvendinimo, o atsakomybės dėl konteinerio priežiūros taip pat neprisiimanti“, – pasakojo V. Paškevičienė.
Jos teigimu, ilgainiui bendradarbiavimas tapo išvis komplikuotas.
„Situacijai nesikeičiant, ne kartą siūlėme susitikti ir galų gale išspręsti problemą. Nesulaukę jokių pastangų komplikuotą situaciją keisti, pasiūlėme konteinerį perkelti į kitą, organizacijai patogią, vietą“, – tvirtino verslo atstovė.
Anot jos, negavusi jokių atsakymų, „RYO“ administracija nusprendė perpildytą konteinerį laikinai perkelti į „saugią prekybos centro tarnybinę teritoriją, kol bus galutinai išspręstas konteinerio perkėlimo į kitą, organizatoriams tinkamą, vietą klausimas“.
Nukentėjo ne tik romai
Panevėžio romų globėja laikoma, jiems integruotis į visuomenę padedanti knygų apie šios tautos istoriją ir kalbą autorė Vida Beinortienė visgi neabejoja, kad svarbiausias pretekstas prekybos centrui paslėpti nuo akių labdaros konteinerį buvo nepakantumas romams.
„Vienuolės iš prekybos centro yra sulaukusios pretenzijų būtent dėl romų. „Betgi čia atvažiuoja romai“, – taip pareiškė. Prekybos centras skelbia gražuolių konkursus, ieškodamas reklaminio veido, o čia, atvirkščiai, jų veidą romai atseit gadina. Gal apsaugai gaila, kad romai tuos daiktus pasiima? Betgi labdaros taip reikia visiems „biednesniems“, – pasakojo V. Beinortienė.
Anot jos, konteinerį nustūmus į nematomą užkampį, nukentėjo ne tik romai. Į jį suneštu geru naudojosi daug panevėžiečių, tarp jų – ir kai kurios miesto mokyklos, suaukotais drabužiais ir kitais daiktais aprūpinančios savo mokinius.
